Naujos sutartys apmirusios automobilių rinkos neišjudins (3)

Nuo lapkričio 1-osios pasikeitė reikalavimai parduodant transporto priemones. Esminis pokytis – pardavėjui privalo nurodyti defektų „istoriją“.

Papildyta sutartis

Pagal naująją tvarką privalu nurodyti išsamią informaciją apie parduodamą prekę, neapsiribojant ridos bei eismo įvykių duomenimis. Parengtas detalus sąrašas, kas turi būti nurodoma motorinių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse: motorinės transporto priemonės gamybinė markė, komercinis pavadinimas, identifikavimo numeris, rida (odometro rodmenys), ar galioja privalomoji techninė apžiūra, eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo jos savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai.

Pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas turi nurodyti motorinės transporto priemonės trūkumus. Reikia nurodyti stabdžių sistemos gedimus. Pavyzdžiui, ar veikia rankinis stabdis, ar stabdžių sistemoms nereikia remonto.

Pažymėti tenka ir vairo mechanizmo ir pakabos elementų gedimus ar trūkumus, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos diržų, oro pagalvių gedimus.

Atsirado punktas dėl dujų išmetimo sistemos. Automobilio pardavėjui teks patvirtinti, kad transporto priemonės dujų išmetimo sistema nėra pažeista ar nėra pašalinta išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga, vadinama katalizatoriumi. Šios dalys naudotų automobilių pardavėjų neretai būdavo išimamos ir parduodamos.

Nenurodžius reikalaujamų duomenų, gali tekti atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius ar grąžinti visą sumokėtą sumą. Teisė reikalauti žalos atlyginimo buvo ir anksčiau, tačiau dabar tai padaryti bus paprasčiau.

Žinoma, dalies trūkumų pardavėjas gali nežinoti, todėl dabar labai svarbu parengti nepriekaištingą pirkimo-pardavimo sutartį, kuri apsaugotų nuo galimų nuostolių.

Buvo tikimasi, kad naujoji tvarka pažabos plačiai paplitusią praktiką atsukinėti automobilių ridą bei melagystes, kad automobilis niekuomet nebuvo patekęs į avariją.

Tampa tarpininkais

UAB „Viledva“ vadovas Edvardas Užemeckas, anksčiau turėjęs įmonę „Edvardo automobiliai“, transporto priemonių pardavimo versle sukasi jau daug metų, tačiau tokių blogų laikų sako nepamena.

Kažkada įmonėje dirbo 16 žmonių, dabar darbuojasi pats savininkas su žmona ir neseniai priimtas vairuotojas, nes vienam sudėtinga ir priimti užsakymus, ir naršyti internete, ir vykti pargabenti automobilių.

„Dabar mes nebe pardavėjai, o tik tarpininkai, teikiantys transportavimo paslaugas įsigyjantiems automobilius užsienyje, – sako verslininkas. – Mūsų paslauga – padėti išsirinkti, nuvažiuoti, apžiūrėti ir parvežti.“

Didžioji dalis darbo vyksta internetu. Kreipiasi klientai, prašantys surasti automobilį, arba patys suranda keletą variantų ir nori, kad specialistas pasirinkimą įvertintų, o suradus tinkamą transporto priemonę pargabentų į Lietuvą.

Įmonės vardu šiais metais E. Užemeckas pardavė vos porą automobilių. Kiti sandėriai vyksta tiesiogiai – perkantysis sutartį sudaro su pardavėju užsienyje – privačiu asmeniu ar įmone. Todėl, mano verslininkas, sunku įsivaizduoti, kaip pardavėjo reikėtų pareikalauti atsakomybės už nekokybišką transporto priemonę. Perkant iš privataus asmens pirkimo-pardavimo sutartis perkant tėra ant popieriaus laisva forma ranka surašytas raštas.

Pasak E. Užemecko, nauja sutartis gali būti naudinga tik juridiškai išprususiam klientui, kuris nepatingės bylinėtis paaiškėjus automobilio trūkumams. Kitas variantas – nelegaliai dirbantys pardavėjai tokias sutartis susitarę surašo kitų įmonių vardu, kurios iškilus incidentui gali nukentėti.

Įmonės vadovas mano, kad kol automobilių pardavimo ir remonto rinkoje bus palaida bala, tol tvarkos neįves jokios sutartys. Šioje rinkoje vyrauja nelegalios paslaugos. Nors dabar dirbančiųjų šioje srityje dėl dingusių pirkėjų iš rytų šalių daug nebeliko, tačiau jie neišnyko.

Perpardavinėtojai perka labai blogos būklės automobilius, paremontuoja tiek, kad galėtų parduoti, atsuka ridą ir parduoda patikliam pirkėjui gana pigiai.

„Niekada nepirkite naudoto automobilio Lietuvoje, ypač turguje“, – pataria verslininkas. Pats sau ir žmonai automobilius įsigijęs Vokietijoje. E. Užemeckas tvirtina, kad pigiai geros transporto priemonės nenupirksi, o ir nupirkus dar privalu keisti tepalus, dirželius ir kitas dalis. Susidaro nemenka suma.

UAB „Viledva“ savininkas anksčiau padėdavo nusipirkti automobilius giminaičiams, draugams, kaimynams, tačiau dabar nebesiryžta prisiimti atsakomybės už jų kokybę.

Suradus automobilį internete sunku spręsti apie jo būklę iš nuotraukų, aprašymų ar net pokalbių telefonu. Lengvai vokiškai bendraujantis verslinkas tvirtina, kad geresnius automobilius parduoda ir tikslesnes nuotraukas talpina privatūs pardavėjai arba oficialios vokiškos įmonės. Tačiau Vokietijoje automobilių pardavimu daugiausia verčiasi imigrantai, kurių patikimumu reikėtų stipriai abejoti. Vienokias nuotraukas ir informaciją gavęs internetu, visai kitą vaizdą randi nuvykęs parvežti automobilio klientui.

Automobilio ridą pardavėjai klastoja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Stebuklų nebūna – dešimties metų dyzelinis automobilis negali būti nuvažiavęs iki 200 tūkst. km“, – šypsosi pardavėjas. Žmonės apgaudinėja patys save, kreipdami didelį dėmesį į pravažiuotus kilometrus.

Verslininkas ir pats atliko eksperimentą: internete patalpinęs skelbimą apie parduodamą „Audi“, kurio rida buvo apie 670 tūkst. km, sulaukė vos vieno skambučio, o ridą sumažinus perpus – besidominčiųjų netrūko.

Teko susidurti su atveju, kai žmogus nusipirko BMW, nuvažiavusį 414 tūkst. km, o oficialiame aptarnavimo centre jam buvo nustatyta tikroji – 900 tūkst. km rida. Tačiau ir nuvažiavęs tokį atstumą kokybiškas automobilis gali išlikti techniškai tvarkingas ir dar ilgai tarnauti šeimininkui.

Pasak E. Užemecko populiariausi pas mus dyzeliniai automobiliai, kainuojantys 1000-1500 eurų. Niekas nepaneigs, kad esant galimybei geriausia įsigyti naują transporto priemonę. Tačiau lietuvių finansinė padėtis to neleidžia padaryti.

Kita kalba, kai žmogus nori nupirkti automobilį už 700-800 eurų, vien tarpininko paslaugos kainuoja mažiausiai 300-400 eurų.

Gerais laikais verslininkas dirbo su klientais iš Kirgizijos, Kazachstano, kurie iš Kauno traukiniais gabendavo po kelias dešimtis naudotų automobilių ir pirkdavo per daug nesirinkdami – dažnai jiems reikėjo tik tam tikrų dalių, tad automobiliai būdavo pjaustomi ir gabenami dalimis. Pasikeitus įstatymams, vykstant pinigų reformoms atvykėlių nebeliko.

E. Užemeckas sėkmingai dirbo ir su statybinėmis įmonėmis – ieškodavo ir padėdavo įsigyti specialiosios sunkiosios technikos: kranų, bokštelių, sunkvežimių. Tokias paslaugas įmonė teikia ir dabar.

Verslininkas turi keturis automobilius galintį vežti tralą, planuoja įsigyti priekabą dar vienam automobiliui, tačiau dirbti ir uždirbti vis sunkiau – didelė nelegalių vežėjų konkurencija verčia iki minimumo sumažinti kainas, prisidėjo nemaži kelių mokesčiai Vokietijoje, investicijų reikalauja turimos transporto priemonės, nemažai biurokratinių kliūčių įsigyjant licencijas.

Planuojantiems pirkti automobilį E. Užemeckas pataria nepirkti katės maiše ir kreiptis į specialistus, kurie daug metų dirbdami šioje srityje gali pasakyti, ar automobilis geras, nuvažiuoti į pardavimo vietą patikrinti.

Įsigijus automobilį reikia jį prižiūrėti taip, kaip prižiūrime savo sveikatą. „Nieko gero, jei nesirgdamas pas daktarus nesilankai visą dešimtmetį, o vėliau sužinai apie nepagydomą ligą. Taip ir su automobiliais – jei negenda, dar nereiškia, kad nereikia į juos investuoti. Mašina – didelė prabanga“, – įsitikinęs verslininkas.

Mašiną išlaikyti kainuoja brangiai – nepasiginčysi. Tačiau esant dideliam gyvenimo tempui dažnas be jos neįsivaizduojame nė vienos dienos. Įsigyjant automobilį sudaromos naujos formos sutartys neapsaugos nei nuo išlaidų, nei nuo gedimų, ir retas leisis į teismų maratonus, norėdamas įrodyti buvęs apgautas.

Jūratė Stanaitienė

Automobilių dalys