Jau keletą metų Lietuvoje galioja demokratiškas sprendimas, suteikiantis galimybę moterims pasirinkti pavardę su priesaga, nurodančia šeiminę padėtį, arba neutralią, be priesagos. Tėvai taip pat turi teisę savo naujagimei užrašyti mergautinę arba neutralią pavardę. Neseniai grupė kultūros ir mokslo žmonių susirūpino, kad tokia demokratija griauna lietuvybės pamatus. Mūsų rajone moterų su naujoviškomis pavardėmis – kaip lašas jūroje.
Vienas svarbiausių argumentų moterims siekiant teisės pasirinkti neutralią pavardę buvo tas, kad santuokinę padėtį nurodanti pavardė yra diskriminacinė – pažeidžianti teisę į asmeninio gyvenimo privatumą. 2003 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija priėmė sprendimą, kuriame sakoma, kad pagrindine moteriškų pavardžių forma laikomos pavardės su priesagomis, bet galima ir šeiminės padėties nenurodanti pavardės forma. Pavardę su galūne -ė be priesagos moterys gali rinktis ne tik ištekėdamos, o ir pasikeisti savo mergautinę ar moterišką, tėvai naujagimėms taip pat gali duoti neutralią pavardę.
Naujoviškos pavardės nepasipylė kaip iš gausybės rago. Žiniasklaidoje itin dažnai minima vienos popkultūros atstovės netikėtai skambanti pavardė, dar viena kita.
Didžiuosiuose miestuose gal daugiau, o mūsų rajone neutralią pavardę su galūne -ė turinčių moterų mažai. Jurbarko rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje kasmet įregistruojama per 200 santuokų, tačiau, kaip informavo skyriaus vedėja Laima Keraitė, šeiminės padėties nenurodančią pavardę pasirinko kol kas tik 5 moterys ir ne visos jos gyvena mūsų rajone.
Praėjus šešeriems metams keliolika kultūros ir meno veikėjų pareikalavo Seimo atšaukti neutralias pavardes leidžiantį pasirinkti nutarimą. Jų motyvus, kad naujosios pavardės griauna lietuvių kalbą, Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė atrėmė tuo, kad diskusijų apie pavardes būta ir praėjusio šimtmečio pradžioje, o gramatikos tėvas Jonas Jablonskis siūlęs moteriškų pavardžių be priesagų formą ir teigęs, kad pavardės su -aitė, -ytė, -ūtė yra naujas, tik apie 1920 m. atsiradęs dalykas.
Pavardėse be priesagų nieko nelietuviško nėra, o priklausymą šeimai rodo ne priesaga, bet šaknis. Antanaitytė, po santuokos su Kalpoku pasirinkusi pavardę Kalpokė, lygiai taip pat pareiškia priklausymą vyro šeimai, kaip ir pasivadindama Kalpokiene – ne vyro, bet anytos pavarde.
Inicijuojant demokratiško pavardžių pasirinkimo įstatymą ne paskutinėje vietoje buvo ir tradiciškas mūsų tautoje pašaipus požiūris į senmerges – jų statusą išduoda pavardės. Tačiau nėra daug tėvų, kurie savo naujagimėms duotų neutralias pavardes. Jurbarke neįregistruota nė viena naujagimė pavarde. Tradicijos ir požiūriai keičiasi – dabar ne tik aktorės ištekėjusios lieka -aitės ir -utės, o šaipymasis iš viengungystės vertintinamas mažų mažiausiai kaip nebrandus.
Moterys naujoviškas pavardes vertina įvairiai.
Praeis dar kiek laiko, ir nebeskambės keistai Šakio žmonos ar dukros pavardė Šakė, o Košio – Košė. Ir gerai, kad yra galimybė pasirinkti – ji, ko gero, labiau už naujoviškąsias pavardes moterims svarbi.
Danutė Karopčikienė
BONKE