Ruduo – metas, kai užsiliepsnoja apsileidėlių kaminai ir krosnys. Nors šiemet ruduo šiltas, o šildymo sezonas vėlyvas, nelemtos tradicijos išvengti nepavyksta. Nepadeda nei ugniagesių prašymai, nei perspėjimai ar skiriamos baudos. Maža to, kai kurios asocialios šeimos ugniagesių dovanotus dūmų detektorius tiesiog išmeta ar parduoda.
Šį rudenį gesinti kaminų ir netvarkingų krosnių ugniagesiai jau vyko penkis kartus. Jei šildymo sezonas tikrai šaltas, tokių iškvietimų skaičius kartais pasiekia net kelias dešimtis. Visų jų priežastis viena – gyventojų aplaidumas, nes dega neišvalyti suodžiai.
„Pastebime, kad žmonės šiek tiek labiau pradėjo valyti kaminus, tačiau visiškai pamiršta krosnis. Jei neišvalomi krosnių kanalai, didelė galimybė, kad suodžiai ten užsidegs. Tada iki nelaimės – vienas žingsnis. Ypač jei stogo konstrukcijos medinės, neišlaikyti saugūs atstumai iki kitų degių konstrukcijų. Tokių atvejų – ne vienas ir ne du“, – sakė Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus.
Šiemet į tokius gaisrus ugniagesiai jau vyko penkis kartus. Kilus gaisrui gyventojai nukenčia ne tik patirdami ugnies padaromus nuostolius, bet ir gaudami baudas iš ugniagesių. Paskutinio tokio iškvietimo sulaukta penktadienio rytą, kai užsidegė Pašvenčio girininkijos pastato kaminas.
„Būna, kad dėl degančių suodžių į tą patį namą važiuojame ne vieną, bet du ar tris kartus. Tuomet savininkui skiriamos baudos, nes dėl jo apsileidimo kyla pavojus, naudojamos biudžeto lėšos. Pašvenčio atvejis rodo, kad neatsakingai į saugumą žiūri ne tik sunkiau gyvenantys ar asocialūs asmenys, bet ir išsivalyti kaminus tikrai galinti girininkija“, – kalbėjo T. Statkus.
Pardavė detektorius
Tačiau apsileidimas – ne vienintelis gyventojų bruožas, šiurpinantis ugniagesius. Kasmet asocialias šeimas lankantys ugniagesiai dažnai į svečius užsuka ne tuščiomis rankomis. Pernai dūmų detektoriais ne vieną rajono šeimą apdaliję pareigūnai šiemet tik skėsčioja rankomis – įranga arba išmesta, arba parduota.
„Detektorius dalijame ne pirmus metus, tačiau tai, ką matome, tikrai liūdina. Kur pastatome įrangą, ten jos po metų dažniausiai neberandame. Žmonės net nusėdusios baterijos nesugeba pasikeisti, o kuomet apie tai perspėdamas detektorius pradeda pypsėti ir jiems trukdo – jį išmeta, kai kurie net išneša ir parduoda. Nebežinome, kaip įkalti į galvas, kad savo saugumu reikia bent šiek tiek rūpintis. Juk išmesdami ar parduodami detektorius jie išmeta ir savo saugumą“, – sakė T. Statkus.
Ugniagesys nerimauja, kad toks gyventojų elgesys gali baigtis itin skaudžia nelaime. Paprastai asocialiose šeimose gyvena ne tik suaugusieji, bet ir po keletą vaikų. Todėl naktį dėl netvarkingos krosnies ar elektros instaliacijos kilęs ir laiku nepastebėtas gaisras gali pasiglemžti ir gyvybę.
„Metai po metų padėtis nesikeičia – nuvažiuoji ir susiimi už galvos. Kaminai nevalyti, krosnys nevalytos, kiauros, sienelės suskeldėjusios, lauk krenta žarijos. Šalia tokių kiaurų krosnių džiovinamos malkos, sukrautas popierius pakuroms. Bet kaip išvedžiotos elektros instaliacijos – taip pat kaip uždelsto veikimo bombos“, – baisėjosi ugniagesys.
Degina konteinerius
Ne ką mažesnis galvos skausmas ugniagesiams – pelenus iš krosnių į konteinerius pilantys gyventojai. Neužgesinti, karšti pelenai konteineriuose uždega šiukšles. Jei ugnis greitai neužgesinama, du ar tris šimtus eurų kainuojantis plastikinis konteineris sugadinamas nepataisomai.
„Pernai konteinerius gesinome dvidešimt kartų. Nesunku įsivaizduoti, kokia žala padaryta – sudeginti konteineriai, deginamas kuras, naudojama technika. Žmonės turėtų elgtis atsakingiau, nes per metus išlaidos, iš pažiūros – smulkmenoms, gali siekti kelis tūkstančius eurų“, – perspėjo T. Statkus.
Lukas PILECKAS
