Jauni bedarbiai – problema, aktuali ne tik Jurbarke. Jaunimo nedarbo mažinimas laikomas prioritetiniu klausimu ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Aukštosios ir profesinės mokyklos kasmet į darbo rinką išleidžia tūkstančius absolventų, nemažai jų tampa darbo biržos klientais.
Absolventai darbo biržą užplūsta vasarą. Vėliau jų apmažėja – vieni specialistai darbdavių iškart pasirenkami, kitus tenkina išsilavinimą ne visiškai atitinkantis darbas. Jaunų diplomuotų bedarbių tarp darbo biržos klientų niekada netrūksta.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriuje nuo metų pradžios registruoti 193 absolventai, iš jų 64 įgiję aukštąjį universitetinį, 45 – aukštąjį koleginį ir 84 – profesinį išsilavinimą. Gruodžio 16 d. duomenimis, darbo biržos Jurbarko skyriuje buvo registruoti 83 absolventai: 26 baigę universitetus, 20 – kolegijas ir 37 – profesines mokyklas.
Nuo metų pradžios darbo biržos tarpininkavimu įdarbinti 93 absolventai. Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vyr. specialistė Vida Jomantienė sako, kad absolventai pradžioje būna labai aktyvūs, jie nori dirbti ir domisi visais pasiūlymais. „Lengviausiai savo vietą darbo rinkoje randa tie absolventai, kurie nusiteikę dirbti ir ne pagal specialybę, persikvalifikuoti ir siekti naujų žinių ir įgūdžių – tokius darbdaviai labiausiai vertina, ir taip nusiteikusiems absolventams turime daugiausia ką pasiūlyti. Žinoma, ir įsidarbinus būna pokyčių, kai kurie atsisako darbo, nes juos netenkina atlyginimas, sąlygos ar kas kita“, – sakė V. Jomantienė.
Darbo biržos specialistė, atsakinga už priemonių, skatinančių jaunų žmonių integraciją į darbo rinką, organizavimą, teigia, kad tokios priemonės, kaip informaciniai susitikimai su darbdaviais yra skirti ne tik darbo biržos klientams, bet visiems ieškantiems ar norintiems seną darbą keisti nauju. Tokie renginiai skelbiami Tauragės teritorinės darbo biržos internetinėje svetainėje.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus iniciatyva ne kartą buvo sukviesti jauni asmenys susitikti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, nes aukštųjų mokyklų absolventams pasienis turi ką pasiūlyti.
Medininkų pasieniečių mokykloje rengiami mokymai jauniems, iki 35 metų, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą asmenims, kuriuos baigus jie įdarbinami pasienio tarnyboje. Tarpininkaujant Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriui šiemet mokymus jau baigė ir Pagėgių rinktinės pasienio užkardose įsidarbino 10 asmenų.
Į darbo biržos Jurbarko skyriuje lapkričio 20-ąją surengtą susitikimą su VSAT Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos laikinai atliekančiu vado funkcijas Redu Naujoku atvyko apie 20 jaunuolių, besidominčių galimybe tapti pasieniečiais.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinei priklauso 7 užkardos. Šilgalių pasienio užkardoje turėtų dirbti 43 pareigūnai, šiuo metu, pasak R. Naujoko, pareigūnų trūksta, todėl galinčiųjų dirbti pasienio tarnyboje ieškoma ir per darbo biržą. Kitų metų sausį Medininkuose mokymus pradės jau paskutinė pagal sutrumpintą mokymo programą pasieniečių rengimo grupė. Lengvatinės sąlygos sudaromos asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą, o pabaigus 12 klasių mokslas Medininkų pasieniečių mokykloje trunka pusantrų metų.
Susirinkusiesiems darbo biržoje laikinai atliekantis Šilgalių užkardos vado funkcijas R. Naujokas teigė, kad norintieji lengvatinėmis sąlygomis tapti pasienio pareigūnais, be aukštojo universitetinio ar neuniversitetinio išsilavinimo, turi atitikti dar dvi sąlygas – būti nepriekaištingos reputacijos ir puikios sveikatos. „Pagrindinis dalykas – sveikata, ji turi būti labai stipri. Vidutiniškai iš dešimties sveikatos patikrą pereina tik du. Teistumas taip pat užkerta kelią į pasienio tarnybą, ir ne tik kandidato, bet ir jo artimų giminaičių“, – sakė pareigūnas.
Svečias papasakojo apie pasieniečių darbą. Pasak jo, pasienio tarnybos pareigūnų funkcijų yra daug, bet Šilgalių užkardos pasieniečiams dažniausiai tenka gaudyti kontrbandininkus. „Šilgalių užkardai priklauso 24 kilometrų Lietuvos Respublikos sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi ruožas ir visas jis eina Šešupės upe. Patruliuojama pėsčiomis, automobiliais, keturračiais, valtimi, sraigtasparniu. Pasieniečiai dirba pamainomis“, – pasakojo R. Naujokas. Jis pasakojo ir apie pasieniečių tradicijas, laisvalaikį, bendravimą su vietos gyventojais. Paaiškino ir tokius svarbius besidomintiems pasienio tarnyba dalykus, kaip atlyginimas (tarnybos pradžioje jis siekia 1,5 tūkst. Lt), kelionės į darbą išlaidų kompensavimas, socialinės garantijos.
„Baigus mokymus Medininkų pasieniečių mokykloje pasirašoma darbo Vidaus reikalų sistemoje sutartis penkeriems metams. Pasienietis yra pati žemiausia sistemos grandis, bet kiekvienas turi galimybę kopti karjeros laiptais“, – sakė darbo biržoje susirinkusiems jaunuoliams R. Naujokas.
Susirinkusieji turėjo VSAT pareigūnui nemažai klausimų. Galimybe mokytis ir tapti pasieniečiais domėjosi ir vaikinai, ir merginos. Pasak R. Naujoko, šiuo metu apie du trečdalius pasieniečių sudaro vyrai, tačiau į tarnybą pasienyje ateina vis daugiau moterų.
Danutė Karopčikienė
