Su sergančiu vaiku į Jurbarko ligoninės priėmimo skyrių atskubėjusi jurbarkietė Neringa Pekautaitė pasijuto tarsi siaubo filme. Stomatitu susirgusią devynių mėnesių dukrelę atvežusiai ir vaiko gimimo liudijimą per skubėjimą namuose pamiršusiai mamai teko apsisukti ir važiuoti namo dokumentų.
Į ligoninę liepos 6 d. rytą moteris nusprendė vykti pamačiusi, kad nuo uždegimo dukrai sutino burnytė. Žinodama, kad tokiam mažam vaikui bet kokia liga pavojinga – skubėjo, jaudinosi, kad sutinus burnytei dukra nepradėtų dusti.
„Devynių mėnesių mergaitei – viskas jautru, organizmas, imunitetas tik formuojasi. Todėl skubiai susiruošiau ir nuvažiavau į priėmimo skyrių. Deja, čia mus pasitiko seselė Rasmina Baliūnienė, kuri ne pagalbą suteikė, o iškoneveikė ir privertė išeiti iš skubios pagalbos skyriaus“, – pasakojo N. Pekautaitė.
Mamos prašymai apžiūrėti sergantį vaiką atsitrenkė kaip žirniai į sieną. Ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja esą nieko nenorėjo girdėti ir apie pažadą atvežti dokumentą iškart po apžiūros – popieriai jai pasirodė svarbesni, nei sergančio vaiko apžiūra ir motinos jaudulys.
„R. Baliūnienė ne tik nepakvietė gydytojo, bet ir pareiškė, kad aš, būdama 34-erių metų, esu per sena turėti tokį mažą vaiką. Po to tiesiog nieko nesakė ir nieko nedarė. Išeidama verkiau net pasikūkčiodama, pirmą kartą jaučiausi taip bejėgiškai, niekaip negalėjau padėti savo sergančiam vaikui. Esu ramus žmogus, bet to jau buvo per daug, juk yra žmogiškumo faktorius, į kurį ji ir galėjo, ir privalėjo atsižvelgti“, – apie išgyventas emocijas pasakojo N. Pekautaitė.
Nusprendusi negaišti laiko ginčams, moteris pasiėmė sergančią dukrą ir nuskubėjo namo. Pasiėmusi mergaitės gimimo liudijimą N. Pekautaitė grįžo į skubios pagalbos skyrių. Šįkart registratūroje dirbo kita slaugytoja ir buvo pakviestas gydytojas, kuris apžiūrėjo mažąją pacientę.
„Tokiai seselei reikia dirbti morge, o ne su žmonėmis, kurie atskuba pagalbos. Nesuprantu, ar ją pilnatis paveikė, ar gal tiesiog nėra kompetencijos dirbti tokį darbą“, – piktinosi N. Pekautaitė.
Kaltės neįžvelgia
Su jurbarkiete bendravusi slaugytoja R. Baliūnienė pateikia kitokią įvykių versiją. Pasak jos, jaunos mamos dažnai mano esančios pačios svarbiausios ir reikalauja pagalbos iškart net ir tada, jei priimamajame gaivinamas žmogus.
„Pamenu tą atvejį. Nesuprantu, kodėl mama taip sureagavo, juk bendravau dalykiškai. Įvyko paprasčiausias nesusipratimas, nes ji neturėjo vaiko dokumentų, o mūsų kompiuterinė sistema tuo metu kaip tik buvo užstrigusi, negalėjau patikrinti duomenų. Kai tai pasakiau moteriai, ji griebė vaiką ir – pro duris“, – pasakojo slaygytoja.
R. Baliūnienė tikina, kad priimamojo darbo specifika tokia, jog pirmiausia turi būti tvarkomi dokumentai, duomenys suvedami į duomenų bazes, o tuomet apžiūrimas žmogus. Todėl esą kiekvieno apsilankiusiojo ir prašoma pateikti asmens dokumentą. Būtent jaunos mamos yra didžiausios užuomaršos, jos atsiveža savo, bet ne vaikų dokumentus.
„Manau, kad čia sužaidė ambicijos. Juolab kad netiesa ir tai, kad nekviečiau gydytojos. Medikė kaip tik buvo priėmimo skyriuje, todėl būtų galėjusi iškart apžiūrėti vaiką, tačiau mama išėjo. Maža to, su dokumentu grįžusi dar iškeikė ir tuo metu ją aptarnavusią slaugytoją, kėlė triukšmą“, – sakė R. Baliūnienė.
Popieriai turi palaukti
Apie sergančią dukrą atvežusios mamos ir slaugytojos konfliktą Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys išgirdo tik paskambinus ir pasiteiravus apie darbų seką priėmimo skyriuje. Ligoninės vadovas tikina, kad situaciją būtų sprendęs kitaip, nei mamą su mažyle priėmusi slaugytoja. Gydytojas įsitikinęs – bet kokiu atveju pirmiau reikia rūpintis žmogumi, o tik tada dokumentais.
„Manau, kad visada galima rasti išeitį. Žinoma, kiekviena situacija vis kitokia, tačiau visur svarbiausia yra žmogus“, – kalbėjo medikas.
Pasak Jurbarko ligoninės vyr. gydytojo Aivaro Šlekio, pacientai dėl įvairių situacijų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje skundžiasi visoje Lietuvoje. Rajono priimamasis iš bendro šalies fono neišsiskiria. Dažniausiai pasipiktinimas kyla, jei žmogus tikisi būti paguldytas į ligoninę, o medikai nusprendžia taikyti gydymą namuose.
Vyr. gydytojas greičiausiai teisus, nes į šį skyrių žmonės dažniausiai atvyksta ištikti sveikatos problemų, sutrikę ir dažnai daug ką vertina kitaip, nei yra iš tikrųjų. Tačiau Jurbarko ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus medikų darbu pacientai skundžiasi anaiptol ne pirmą kartą. Beje, skunduose redakcijai visada minimos tos pačios pavardės – vieno vidaus ligų gydytojo ir būtent slaugytojos R. Baliūnienės. Šįkart nekalbame apie slaugytojos kompetenciją, tačiau abejonių kelia gebėjimas bendrauti su pacientais. Nors ir kaip būtų profesionalu, kaip teigia slaugytoja, pirma reikalauti paciento dokumentų, o tik po to jį apžiūrėti, vargu ar su tokia nuostata sutiktų susirgęs žmogus, juo labiau atvykęs dėl negaluojančio vaiko. Matyt, ligoninės vadovo ir priėmimo skyriaus medikų turėtų laukti rimta diskusija apie skubią pagalbą ir dokumentų sutvarkymo pirmenybę. Be to, su mažyle į ligoninę atvykusi moteris tikrai nekalta, kad tuo metu ėmė ir užstrigo priėmimo skyriaus kompiuterinė sistema. Juk kitą kartą, kol suveiks visos biurokratinės sistemos, medikų pagalbos pacientui gali jau ir nereikėti.
Lukas PILECKAS
ziauriau, nei ziauru, nu ka gi gi darbuotoja dar is sovietinio palikimo, paziurekit Facebook Rasmina Baliūnienė, kaip ji ten atrodo, greiciau ateitu nauja karta i tokius darbus. Kai atvaziuoju i priemima visada klausiu kas budi i gydytoju, ir taipp ajauciu palaima, kai budi jaunas rezidentas is Kauno, jie visi tokie rupestingi