Rugpjūčio 4–13 d. jau 15 kartą vyko tarptautinė stovykla, kurioje susitiko jaunuoliai iš Jurbarko rajono ir Lakdalio savivaldybės Belgijoje. Šiais metais jurbarkiečiai važiavo į Belgiją. Įspūdžius apie stovyklą ir belgus „Žvilgsniui“ papasakojo Agnė Baltrušaitytė ir Paulius Jonušaitis.
Jurbarko ir Lakdalio jaunimo stovyklos organizuojamos pagal savivaldybių bendradarbiavimo sutartį ir nors šiemet vyko jau 15-ąjį kartą, norinčiųjų dalyvauti netrūksta. Reikia pildyti anketą, atitikti tam tikras sąlygas ir… labai norėti.
Agnę Baltrušaitytę į tarptautinę stovyklą siuntė Vytauto Didžiojo vidurinė, kaip gerą mokinę, aktyvią renginių vedėją, sportininkę. „Užsienyje buvau ne kartą – Anglijoje pas brolį, pas draugę Norvegijoje, daug keliavau su meno mokyklos choru. Kelionė į Belgiją – kitokia, nes nieko nepažįsti, bet jau autobuse susipažinome ir susidraugavome“, – pasakojo Agnė.
Lakdalyje Agnę pakerėjo besišypsantys žmonės: „Visi linksmi, labai draugiški, šilti. Jaunimas geranoriškas, nepastebėjau jokios konkurencijos, apkalbų, kaip būna pas mus. Ir seni žmonės ten labai aktyviai gyvena – sportuoja, važinėja dviračiais.“
„Ir Lakdalyje, ir visoje Belgijoje, kiek mačiau, nėra daugiabučių, tik privatūs namai. Kartu su Julita, Orinta ir Samanta gyvenome vyresnių žmonių šeimoje, kurių vaikai jau užaugę, tad bendraamžių draugų neturėjom. Bet šeimininkai labai jaunatviški, mus suprato, jautėmės ten kaip namie, nebijojom, pavyzdžiui, iš šaldytuvo pasiimti ko norim ir panašiai. Kartu, kaip šeima, važiavome apsipirkti, aprodė mums visas bažnyčias, žiūrėjom, kaip šeimininkas Robertas žaidžia tenisą, – pasakoja Agnė ir prisipažįsta, – tie žmonės mums atidavė visą širdį, verkiau, kai reikėjo išvažiuoti.“
Po dviejų dienų, praleistų šeimose, jurbarkiečiai kartu su belgais 5 dienas stovyklavo Skautų centre, miške. Buvo ir baseinas, ir baidarės, įvairių vakaronių, žaidimų ir kitko – kaip daugumoje stovyklų. „Susidraugavome ir skirtis buvo liūdna, norėjosi dar pabūti. Belgai tradiciškai sugulė ant asfalto – taip jie parodė, kad nenori mūsų išleisti. Man patiko Belgijoje, norėčiau ten gyventi“, – sakė Agnė.
Kitąmet belgai atvažiuos stovyklauti į Jurbarką ir juos į savo šeimas priims mūsų jaunimas. „Mūsų šeimoje jau yra svečiavęsi austrų ir rusų moksleivių, svetingai priimsime ir belgus. Rasime jiems Jurbarke ir pramogų, ir ką parodyti. Manau, kad jaunimui iš Lakdalio pas mus patiks, kaip ir mums pas juos, juo labiau kad jie labai tolerantiški, draugiški ir moka viskuo džiaugtis“, – sakė Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos devintokė A. Baltrušaitytė.
Viešvilės pagrindinės mokyklos dešimtokas Paulius Jonušaitis į stovyklą Belgijoje važiavo jau antrą kartą – pasak jo, Viešvilėje norinčiųjų daugiau nėra, gal bijo, gal mano, kad bus neįdomu. Tačiau Paulius žino, kad tarptautinės stovyklos daug duoda – pamatai kitą kraštą, pažįsti žmones, tobulini kalbos ir bendravimo įgūdžius.
Paulius pasakojo įspūdžius iš vienos belgų šventės, kurioje teko būti. Pasak vaikino, šventės ten kiek kitokios, nei būna pas mus. „Ten skamba visai kitokia muzika, o jaunimas draugiškas – supratę, kad mes iš Lietuvos, šnekino, norėjo bendrauti“, – teigė viešviliškis.
Paulių porai dienų svetingai priėmė viena ūkininkų šeima. Septyniolikmetė jų dukra Godele stengėsi suprasti, ką Paulius sako, padėdavo, jei jam pritrūkdavo užsienio kalbos žodžių.
„Stovykla puiki, tik per trumpa, – viešnagę Belgijoje apibūdino dešimtokas Paulius. – Galėtų būti ir mėnesį, nes per savaitę tik susipažįsti – ir jau reikia skirstytis.“
