Gegužės 13 d. jurbarkiečiai buvo kviečiami, ko gero, pirmą kartą, paminėti lietuvišką Meilės dieną – deivės Mildos šventę. Koncertą Vinco Grybo muziejuje ta proga surengė Jurbarko muzikos klubas „Devynstygis“.
Muzikos klubą „Devynstygis“ galima vadinti naujų netikėtų idėjų generatoriumi – jis neturi tradicinio renginio, bet kasmet muzikos ir kitų menų mėgėjams pasiūlo ką nors naujo. Kai kurios klubo idėjos gyvuoja iki šiol, tik jau kitų sėkmingai ridenamos į priekį. Taip, pavyzdžiui, nutiko su „Pilies aidu“ – pirmąjį festivalį prie Panemunės pilies surengė „Devynstygis“.
„Kelintais metais? – klausimas apie klubo atsiradimą jo įkūrėjams Aušrai Masteikaitei Mičulei, Valdui Žemaičiui ir Justui Masiuliui pasirodo sudėtingas. – Tai buvo seniai, pradžia susijusi su „Vėjūko“ atsiradimu, su pirmuoju „Pilies aidu“.
2006 m. buvo išleista pirmoji akustinės muzikos grupės „Vėjūkas“ kompaktinė plokštelė – toje grupėje grojo ir Aušra, Valdas, Justas. Ar ne tais pačiais metais, pirmąkart Jurbarke, „Devynstygis“ surengė Valentino dienos koncertą „Patylėkim apie meilę“ – tokia buvo pradžia. Paskui, atsiliepiant į Andriaus Mamontovo idėją, Jurbarke rengtos gatvės muzikos dienos, gražiai pristatyta Rūtos Šličkutės muzikinė knygelė, improvizacijos seminaras „Pjaun broliukai“, kurį vedė kompozitorius Giedrius Kuprevičius, buvo įtrauktas į Jurbarko 750-mečio šventės programą, kartu su etnologu Arvydu Griškumi klubas rengė Sraigtasparnių eskadrilės pristatymo Jurbarko rajone projektą.
Muzikos klubas, kaip ir turbūt visos panašios organizacijos, įkurtas tam, kad savo idėjoms realizuoti galėtų gauti paramą iš nevyriausybines organizacijas remiančių fondų. Iš pradžių rašė projektus, dabar gyvena iš klubui pervedamų dviejų procentų ir netgi turi turto – muzikos instrumentų, bei patys remia muzikuoti norinčius vaikus ir jaunimą – kasmet prisideda rengiant etnokultūrinę stovyklą „Mikutis“.
Bet svarbiausia – klubas yra tam, kad ne tik patys jo įkūrėjai, bet ir visi kiti, kurie nori muzikuoti, turi kūrybinių sumanymų, galėtų realizuoti savo muzikinius projektus. „Klubas gali tapti galimybe, pradžia kiekvienam, kuris nori kurti ar, pavyzdžiui, išmokti groti – mes kviečiam ir priimam visus, mes vienas kitą galim pamokyti, patarti, palaikyti, padėti įgyvendinti idėjas, – sakė Aušra. – Be to, klubas reikalingas ir tam, kad turėtume kur daryti renginius, nes kaip privatus asmuo ne visur būsi įleistas, o kaip nevyriausybinė organizacija – taip. Labai gera erdvė nevyriausybinėms organizacijoms yra miesto bibliotekoje, su kuria mes esame sudarę bendradarbiavimo sutartį.“
Justas ir Valdas sako, kad Aušra drumsčia vandenis, maišo klubo veiklos katilą. „Bet jei ne šie du puikūs žmonės – nieko nevyktų. Valdas yra klubo pirmininkas, o Justas – pavaduotojas, jie palaiko visas idėjas ir padeda jas įgyvendinti, be to, Justas visada pristabdo, kai kyla noras klubą išardyti“, – tikino Aušra.
A. Maseikaitė Mičulė, daug metų Jurbarko kultūros centre vadovavusi vaikų folkloro ansambliui „Pasagėlė“, ir toliau lavina muzikalius vaikus, bet nebe kultūros centre, V. Žemaitis – Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro meno vadovas, pats grojantis muzikos kolektyvuose, J. Masiulis dirba Jurbarko bibliotekoje bibliotekinių procesų automatizavimo inžinieriumi ir kultūros centre garso operatoriumi. Anksčiau grojęs įvairiose grupėse Justas dabar pertraukė muzikavimą ir augina atžalą bei pratina prie savo mėgstamos muzikos.
Muzikiniame-kūrybiniame vakare „Triptikas deivei Mildai“ dalyvavo ir jauni, tik pradedantys savo muzikos kelią, ir jau žinomi atlikėjai, buvo ir netikėtų debiutų. Pasak Aušros, mintis surengti koncertą kilo, kai jaunoji kūrėja ir atlikėja Patricija Baužaitė pasidalijo savo naujomis dainomis – ji visada parodo Aušrai, ką naujo sukūrusi. Patricija ir pradėjo koncertą. Paskui dainavo jos tėvai Sandra ir Arūnas Baužos, grupės „Altana“ lyderiai. Sandrai šis koncertas buvo sugrįžimas į sceną po motinystės atostogų, o žiūrovų būryje jiems plojo ir mažoji dukrelė Fausta.
Gitaristas Simonas Tumšys klausytojus panardino į meditacinę muziką, grojo vienas ir kartu su sese Rasa. Jauniesiems atstovavo vokalinis duetas Indrė Gavėnaitė ir Aistis Mičulis. Aistis scenoje nuo mažų dienų, o Indrei šis koncertas buvo pirmasis. Aisčio mama A. Masteikaitė Mičulė džiaugiasi, kad jaunuoliai pasirinko dainuoti liaudies dainas.
Mokytoja, šokių kolektyvo „Era“ vadovė Reda Žemelienė, atlikusi šokį „Paukščiai“, buvo laiminga, kad į koncertą atėjo mylimiausi žmonės – vyras su dukrele. O vadžgiriškiai Lukošiai, kaip kad dažniausiai, scenoje buvo kartu: Lina pūtė fleitą (debiutas!), kuri gražiai skambėjo duete su Henriko gitara.
Didžiausia vakaro staigmena – Rolandas Kulikauskas. Koncerto vedėja Aušra sakė netikėtai jį atradusi – Rolandas kartu su žmona Rosita muzikuoja savo namo rūsyje įsirengtoje studijoje. Ar tik nebus „Devynstygis“ ištraukęs iš rūsio talentingą Jurbarko bardą?
„Nebuvo sunku surinkti tuos atlikėjus – atrodo, tarsi jie seniai to būtų laukę“, – džiaugėsi koncerto iniciatorė A. Masteikaitė Mičulė.
Ko gero, visus tąvakar scenoje buvusius žmones įsuko „Devynstygio“ skambantis ratas. Pavadinimą Jurbarko muzikos klubui sugalvojo Laurynas Stanaitis, pirmajame „Vėjūke“ grojęs devynstygėmis kanklėmis. Logotipą – ratą, simbolizuojantį nepertraukiamą vyksmą, sukūrė tautodailininkas Zigmas Morlencas, kompiuterinį variantą padarė šviesaus atminimo Valdas Andreikevičius.
Taip ir sukasi „Devynstygis“ – nenuobodžiai, nes visada su muzikos garsiais, nuolat ką nors įsukdamas ir ką nors išridendamas visiems, mėgstantiems muziką. Apie planus Aušra buvo linkusi patylėti – idėjos mėgsta tylą. Tačiau visi trys klubo įkūrėjai nusprendė pasidalyti sena savo svajone – dar kurdami klubą jie svajojo apie savą erdvę, kurioje bet kada – dieną ar naktį – kiekvienas norintis galėtų svaigintis muzika. Tokios erdvės „Devynstygis“ dar neturi. Dar tebelaukia, dar tebesvajoja.
Danutė Karopčikienė
