Gegužę prasidėjęs turizmo sezonas nepakeitė nė vienos savivaldybės biudžetinės įstaigos darbo laiko. Nors valdininkai kiekviena proga akcentuoja, kad savivaldybė prioritetą skiria turizmui, sekmadieniais į mūsų kraštą užsukantiems keliautojams uždaros net Turizmo ir verslo informacijos centro durys.
Gaivino jaunystės prisiminimus
Vasaros savaitgaliai – nuostabiausias laikas kelionėms po Lietuvą. Jei šeštadieniais kai kuriems žmonėms dar tenka dirbti, o daugelis tą dieną skiria namams tvarkytis ir kelionėms po parduotuves, tai sekmadienį sėdėti tarp keturių sienų – neatleistina nuodėmė. Specialistai pastebi, kad vis daugiau pavienių šeimų laisvą dieną sėda į automobilius ir važiuoja pasigrožėti Lietuva. Nemažai keliautojų sulaukia ir vienas gražiausių maršrutų – vaizdingoji panemunė.
Prieš keletą savaičių sekmadienį į mūsų kraštus su didžiuliu giminaičių būriu išsiruošusi kaunietė Aldona išvyka nenusivylė, tačiau jaunystės takus prisiminti panorusiai moteriai ir jos kompanionams teko pabučiuoti ne vieną spyną. „Nuostabus šis kraštas, tik kažkodėl nelabai svetingas“, – dalijosi įspūdžiais moteris, norėjusi parodyti savo vaikams ir anūkams ne tik kovas su kryžiuočiais menančius istorinius piliakalnius, bet ir savo jaunystės laikų kaimą.
Nuo Palemono kalno akimis paklaidžioję po plačias Nemuno apylinkes, apžiūrėję griuvėsiais tampančius Belvederio rūmus, kauniečiai užsuko į Klangius. Užkabinti varteliai bylojo, kad sekmadieniais rašytojo Petro Cvirkos memorialinis muziejus lankytojų nelaukia, todėl mamos gryčią primanančia troba keliauninkams teko gėrėtis pro muziejaus langą.
Sekmadienį, žinoma, nedirba ir Veliuonos krašto muziejus, bet užsukę pažiūrėti į žydintį tulpmedį, kauniečiai parke sutiko muziejaus darbininkę Jūratę Kvietkauskienę, ne tik maloniai pakvietusią užeiti į muziejų, bet ir papasakojusią apie jame esančias ekspozicijas.
Maloniai nustebino atviros Raudonės ir Panemunės pilių durys, tačiau popietę nė gyvos dvasios nebuvo Šilinėje, kur labai norėjosi pamatyti naują žvejybos ekspoziciją. Nepavyko patekti ir į skulptoriaus Vinco Grybo memorialinį muziejų Jurbarke. Nusivylimą išsklaidė tik improvizuota fotosesija prie kostiuminių lauko paveikslų.
„Paskui mus visa panemune keliavo dar kelios šeimos. Nė vieni nepyko ir nesinervino – žinojome, kad išeiginė diena, tik persimetėme keletu replikų, kad vasarą turistus dominantys objektai galėtų dirbti ir sekmadienį. Negi taip sunku turizmo sezono metu pakoreguoti darbo grafikus?“ – klausė moteris.
Eksperimento nauda netiki
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Vilkelienė sutiko, kad vasarą visos biudžetinės įstaigos lankytojus turėtų priimti ir sekmadieniais.
„Šį klausimą kėliau dar pavasarį. Jurbarko krašto muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė man pažadėjo, kad darbo grafikas bus pakeistas iš karto, kai tik baigsis parko tvarkymas, ribojantis patekimą į muziejų. Direktorė ir pati siūlė sekmadieniais atverti muziejaus sales lankytojams“, – tvirtino Kultūros skyriaus vedėja.
Deja, L. Jakelaitienė džiaugsmu dėl galimybės sulaukti daugiau lankytojų netryško. „Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad sekmadieniais nedirba visi savivaldybių muziejai. Pernai darbo laiką buvome prailginę iki 18 val., bet papildomai atėjo labai mažai žmonių. Mūsų darbuotojos sutinka dirbti sekmadieniais, bet netikiu, kad toks eksperimentas pasiteisintų – daugiau lankytojų tikrai nebus“, – aiškino Jurbarko krašto muziejaus direktorė.
L. Jakelaitienė tvirtina, kad į Jurbarką atvažiuoja tik maža dalis panemune keliaujančių turistų. „Trūksta reklamos ir dar kažko. Veliuona ir Klangiai sulaukia daug turistų“, – analizavo muziejaus vadovė.
Pasak jos, patekti į Veliuonos krašto muziejų ir Petro Cvirkos gimtinę Klangiuose net ir sekmadieniais nėra problemos – darbuotojos skelbia savo asmeninių telefonų numerius ir mielai sutinka kiekvieną keliautoją.
Gal taip ir yra, tačiau patirtis byloja, kad ne kiekvienas sekmadienį į mūsų kraštus užklydęs turistas drįsta skambinti muziejaus darbuotojai – paklibina duris ir nueina šalin.
Kad darbo grafikai turėtų būti lankstesni ir labiau motyvuojantys sekmadienį praleisti muziejuje, pripažįsta ir Veliuonos krašto muziejaus darbuotoja Angelė Orlovskytė, ir Klangiuose dirbanti Kristina Ragaliauskienė.
„Esu daug kartų prašiusi pakeisti darbo grafiką, nes iš tiesų sekmadieniais sulaukiame nemažai lankytojų, bet mums buvo pasakyta, kad grafikas tam ir yra, kad jo laikytumėmės. Atrodytų, kad jei 18 val. atvažiuoja ekskursija, jau turėtum nedirbti. Ateinu ir per šventes, ir savaitgaliais, bet kai kitą dieną reikia eiti į darbą, pasijunti kvailu entuziastu“, – pripažįsta muziejininkė.
A. Orlovskytė mano, kad nėra reikalo muziejuje sėdėti ir laukti lankytojų, bet atvykusiems visada turi būti suteikta galimybė patekti į vidų. „Iš esmės mes taip ir dirbame, bet dar turime laikytis ir darbo grafiko – negalime jam nusižengti“, – aiškino muziejininkė.
Petro Cvirkos sodyboje Klangiuose šeimininkaujanti K. Ragaliauskienė dirba 4 val. per dieną, todėl net darbo dienomis muziejus uždaromas 15 val. „Vasarą to grafiko nepavyksta laikytis – dirbu visą dieną ir sekmadieniais, nes būna daug užsakymų. Skelbiu ir savo telefono numerį, daug kas paskambina – ateinu, nes čia pat gyvenu. Suprantu, kad žiemą muziejuje nėra ką veikti, ateinu tik pažiūrėti, ar pelės ko nesugraužė“, – juokėsi rašytojo P. Cvirkos dukterėčia.
Turizmo centro nereikia?
Keisčiausia, kad sekmadieniais Jurbarke nedirba net Turizmo ir verslo informacijos centras. Jam vadovaujanti Gaiva Mačiulaitienė tvirtina, kad keisti darbo grafikus nėra būtinybės, nes niekas dėl to nesiskundžia.
„Mūsų tyrinėjimo duomenimis, sekmadieniais nebūna daug turistų. Anksčiau ir šeštadieniais nedirbdavome. Pernai per visą vasarą šeštadieniais sulaukėme tik aštuonių lankytojų. Problemą sprendžiame kitu būdu – iškabinome informaciją su telefono numeriais, kuriais galima kreiptis nedarbo laiku“, – aiškino direktorė.
Pasak G. Mačiulaitienės, daugiausia turistų į centrą užsuka darbo dienų pavakarėmis, kai keliaujantys dviračiais susirūpina rasti nakvynės vietą, dėl to viena valanda prailgintas darbo laikas. Planuojantys keliones iš anksto, skambina darbo dienomis, pateikia pageidavimus, pagal kuriuos Turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė jiems sustato kelionės maršrutą. Vien per gegužę pagal tokius užsakymus po rajoną autobusais keliavo devynios turistų grupės. Visas jas domino pilys, Veliuonos piliakalniai ir Justino Stonio Senovinės technikos muziejus.
G. Mačiulaitienė nesiryžo atsakyti, ar turėtų sekmadieniais dirbti savivaldybės muziejai: „Nežinau. Neturiu nuomonės. Nenoriu kištis į kitų įstaigų reikalus – jos nėra man pavaldžios.“
Negali dirbti visą savaitę
Jurbarko rajono turizmo paslaugų teikėjų organizacijai vadovaujanti kaimo turizmo sodybos „Jurodis“ savininkė Kristina Vančienė nė kiek neabejoja, kad sekmadieniais visos turistus dominančiuos įstaigos privalo dirbti.
„Visoje Lietuvoje visi muziejai vasarą dirba ir sekmadieniais. Dabar automobiliais, dviračiais keliauja daug pavienių šeimų, todėl privalo sekmadienį dirbti ir Turizmo informacijos centras. Visi užsieniečiai pirmiausia klausia, kur jį rasti. Labai džiaugiuosi, kad keliate šį klausimą“, – tvirtino K. Vančienė.
Skulptoriaus Vinco Grybo muziejaus vadovė Rasa Grybaitė taip pat mano, kad Turizmo ir verslo informacijos centras sekmadienį negali būti uždarytas. „Bet kur užsienyje kažkoks kioskiukas su žemėlapiais dirba“, – sakė R. Grybaitė.
Pasak jos, visame pasaulyje sekmadieniais dirba ir muziejai. Lietuvoje jie atidaromi 12 val. „Bet sekmadieniais ten nesėdi administratoriai, nes juose dirba ne du darbuotojai. Mes kitaip gyvename – vasarą neturime net kada atostogauti. Aš asmeniškai už 1200 Lt dar ir sekmadieniais nenorėčiau dirbti, nes tada jau nebeturėčiau nė vienos išeiginės“, – neslėpė R. Grybaitė.
Jos nuomone, problemą savivaldybė lengvai išspręstų, vasaros turizmo sezonui skirdama papildomą finansavimą. Turint pinigų galima būtų lakinam darbui samdyti lankytojus savaitgaliais priimantį ir aptarnaujantį kvalifikuotą specialistą.
„Kol kas prioritetas turizmo paslaugų verslui tik deklaruojamas – be žodžių daugiau nieko ir nėra. Pirmiausia mieste reikėtų žmoniško tualeto, nes dabar ekskursijų vadovai pasiūlo juo naudotis mūsų muziejuje. Baisi bėda ir maitinimas“, – vardijo problemas V. Grybo muziejaus darbuotoja.
Problemų tirai yra daug, bet visi žino, kad sėdint rankas sudėjus ir laukiant turistų, jos niekada neišsispręs. Kad muziejai sekmadieniais nebūtų tušti, reikia reklamos, patraukliai pristatančios ne tik dviračių takus, bet ir panemunės maršrute veikiančias įstaigas, o jų vadovai turėtų pasukti galvas ne kaip nuo eksponatų nuvalyti dulkes, o ką daryti, kad kartą į muziejų užsukęs lankytojas norėtų ir vėl į jį sugrįžti. Pabučiavę sekmadienį spyną, tokio noro jie tikrai nepajus.
Daiva BARTKIENĖ
o blondinukė teisi, nafik čia sekmadieniais turizmas