Lapkričio 24 d. Eržvilko ir Raudonės seniūnijose sumedžioti šernai sirgo trichinelioze. Abu ligos atvejai nustatyti Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams ištyrus medžiotojų atvežtą laimikių mėsą. Nors šiemet užfiksuoti tik penki pavojingos ligos atvejai, veterinarai perspėja – būtina tikrinti ne tik šernus, bet ir kiaules. Kitaip susigadinti sveikatą galima visam gyvenimui.
Mėsą būtina tikrinti
Kad specialistų perspėjimas – ne tušti žodžiai, rodo trichineliozės protrūkis kaimyniniame rajone. Tauragėje lapkričio 17 d. ligos požymiai pasireiškė visai medžiotojo šeimai. Parazitų sukeliamas susirgimas paprastai išryškėja per dvi ar tris savaites nuo užsikrėtimo. Trichineliozė pasireiškia silpnumu, pykinimu, aukšta temperatūra, veido, akių vokų pabrinkimu, raumenų bei sąnarių skausmais.
„Privaloma tikrinti visą mėsą. Ir ne tik šernų, bet ir kiaulių. Ypač dabar, kai prieš Kalėdas prasidėjo skerdimo sezonas, o stalai bus nukrauti mėsa. Netgi pasakyčiau griežtai – nedrįskite nei kiaulienos, nei šernienos dėti ant stalo, jei ji nebuvo ištirta“, – perspėjo Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Algirdas Pocius.
Nors, pasak specialisto, kiaulių trichineliozė rajone užfiksuota tik 2012 m. – užsimiršti negalima. Ligą į tvartus, o iš jų per užkrėstą maistą žmogui gali atnešti paprasčiausi graužikai. Jei pastarieji bus užsikrėtę ir pateks į tvartus, čia juos gali suėsti kiaulės. Tada iki nelaimės – vienas žingsnis.
Pavojų kelia brakonieriai
Graužikai paprastai užsikrečia dėl neatsakingo požiūrio į medžioklę ar brakonierių veiklos. Jie nelegaliai nušautą šerną dažnai išdoroja tiesiog miške ir nesirūpina, kad atliekos būtų saugiai sutvarkytos. Išmestą mėsą puola ėsti lapės ir smulkesni gyvūnai.
„Jei užsikrėtę graužikai, mangutai ar lapės nudvesia, jei juos pašauna, bet dar kilometrą ar daugiau nubėgusių nepaima medžiotojai, jų liekanas kartais suėda šernai. Taip liga sukasi ratu, kol galiausiai pasiekia žmogų“, – sakė A. Pocius.
Pasak viršininko, dauguma medžiotojų būrelių laikosi nustatytų reikalavimų ir saugiai doroja medžioklės laimikius. Griežtus reikalavimus medžiotojams įtakojo ne tik kova su trichinelioze, bet ir vis nesitraukiantis afrikinis kiaulių maras. Medžiotojai įpareigoti mėsą doroti uždarose lupyklose, o atliekas sudėti į užrakinamas duobes.
„Kaip medžiotojai vykdo šiuos reikalavimus, priklauso nuo būrelių. Tačiau yra tokių, kuriems net galėtume leisti prekiauti išdorota mėsa – jų lupyklos atitinka ir net viršija griežtas sąlygas“, – tikino pašnekovas.
Užkrėstų gyvūnų nemažėja
Nepaisant Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastangų, trichineliozės atvejų rajone nemažėja. Kasmet užfiksuojamas panašus skaičius užkrėstų gyvūnų. Šiemet registruoti penki – Jurbarkų, Girdžių, Šimkaičių, Eržvilko bei Raudonės seniūnijose.
2014 m. trichineliozė aptikta šešiolika kartų įvairiose rajono seniūnijose.
„Statistika rodo, kad grėsmė susirgti visam gyvenimui išlieka. Todėl dar kartą raginu žmones, kad jie būtinai tikrintų mėsą. Tai galima padaryti ne tik mūsų tarnyboje Jurbarke, šį tyrimą atliks bet kuris rajone dirbantis veterinarijos gydytojas“, – sakė A. Pocius.
Baltraitiškėje (Šimkaičių sen.) gyventojus aptarnauja veterinaras Audrius Bastys, Pilies I kaime (Skirsnemunės sen.) – Kęstutis Palaitis, Veliuonoje – Naglis Mačėnas, Žindaičiuose (Jurbarkų sen.) – Algirdas Venskus, Jurbarke – Alvydas Šimkūnas.
Lukas PILECKAS
