Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklą aplankė Dėdė Derlius ir atnešė pilną kraitę dovanų – šventiško šurmulio, linksmybių, pokštų. Kieme puikavosi vaikučių, tėvelių ir auklėtojų iš daržovių ir vaisių sukurtos grožybės, kokių nei darže rasi, nei sapne susapnuosi.
Ruduo atnešė pačią gražiausią – Derliaus šventę. Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Albina Skužinskienė paragino mažuosius linksmai pasitikti gražų ir turtingą svečią – Dėdę Derlių, kurį vaidino Elenos ir Mykolo mama Viktorija Danisevičienė.
Atnešęs pilną kraitę rudenio gėrybių dėdė Derlius „Ąžuoliuke“ sutiko daugybę savo palydovų vaisių, uogų ir daržovių – tai darželinukai, puošniai pasiruošę Derliaus šventei. Kartu su tėveliais šventei jie paruošė įmantriausių kūrinėlių iš rudens gėrybių, o grupių auklėtojos vaikus išmokė eilėraščių, žaidimų ir dainelių.
„Širdukai“ net pailso bevardydami rudenėlio spalvas, kuriomis jis padabino gamtą ir vaikų šventę, o prisiminę šiltąją vasarą dainavo dainelę apie namelį, kuriame gyvena žirniai. „Giliukų“ ir „Obuoliukų“ grupės Dėdę Derlių „vaišino“ obuoliais, o „Musmiriukai“ – grybais: drūtais baravykais, raudonviršiais, kazlėkais. Pagrybavę dar pridėjo dainelę apie riešutus – smagu riešutauti, o dar smagiau riešutus gliaudyti ir valgyti!
„Pelėdžiukų“ grupė pamėgo morkas – kas jas kremta, užauga sveikas ir didelis. „Saulėgrąžos“ grupės mažieji papasakojo Dėdei Derliui apie į saulę panašią didžiulę daržo gėlę – saulėgrąžą. Rudenėlis darže subrandina dar vieną saulę – didžiulį arbūzą, apie jį vaikučiai pasakojo šokdami.
Dėdė Derlius minė vaikams mįsles ir iš savo kraitės dalijo dovanas, visi sukosi rateliuose, žaidė, išdykavo, rudeniškomis gėrybėmis džiaugėsi ir gardumynų ragavo.
