Nepasiturinčios šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, kaip ir kasmet gali gauti paramą pasiruošti mokslo metams. Nuo liepos 1 d. galima kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams – nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti. Šiais metais jurbarkiečiai tai daro labai vangiai – prašymų moksleiviams užregistruota gerokai mažiau negu pernai.
Parama didėja
Nuo šių metų mokinio reikmenims įsigyti skiriamos lėšos padidintos nuo 45,6 eurų iki 57 eurų – 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio. Ši parama skiriama vienam mokiniui vieną kartą per kalendorinius metus. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, lėšos paramai didėjo atsižvelgus į vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius.
Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis iki spalio 5 d., o dėl nemokamo maitinimo skyrimo – visus mokslo metus pablogėjus šeimos finansinei situacijai.
Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio – 153 Eur. Nemokamas maitinimas gali būti skiriamas ir kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės kaip 2 VRP – 204 eurai. Šiuo atveju socialiniai darbuotojai vertina buities ir gyvenimo sąlygas ir surašo patikrinimo aktą.
Dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.
Kiekvienas pareiškėjas privalo pateikti pažymas apie savo šeimos pajamas. Besikreipiantieji pirmą kartą būtinai turi pateikti visus šeimos dokumentus: santuokos, ištuokos, mirties, vaikų gimimo liudijimus, tėvų asmens tapatybės dokumentus ir kita. Pateikta informacija turi būti teisinga, o pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos teisei į socialinę mokinio paramą, būtina apie tai pranešti socialiniams darbuotojams. Asmenys, besikreipiantys dėl paramos, turi sudaryti galimybę patikrinti šeimos ir buities gyvenimo sąlygas.
Sumažėjo perpus
Nežinia, kas lemia – pagerėjęs gyvenimas ar griežtas patikrinimas skiriant paramą, bet šiais metais besikreipiančiųjų dėl socialinės paramos mokiniams sumažėjo perpus. Socialinės paramos skyriaus darbuotojos viliasi, kad prie sumažėjimo prisidėjo ir žmonių sąmoningumas – turintieji pakankamas pajamas nebesikreipia dėl paramos, nors ji ir priklausytų.
Pasak Socialinės paramos skyriaus vyriausiosios socialinės darbuotojos Danutės Dobilienės, palyginus 2015 metų laikotarpį nuo liepos 1 iki rugpjūčio 8 d. ir šių metų tą patį laikotarpį matyti, kad prašymų ir paramą gavusių mokinių skaičius labai sumažėjo. 2015 m. šiuo laikotarpiu į Socialinės paramos skyrių kreipėsi 471 šeima ir parama buvo skirta 843 mokiniams. Šiemet per tą patį laikotarpį parama skirta tik 433 mokiniams.
„Sumažėjo prašymų, o gautieji dažniausiai patenkinami, net tais atvejais, kai pajamos 2 ar 3 eurais viršija nustatytas normas“, – sako Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Kornikaitė.
Gaunančių nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims skaičius skiriasi, nes kartais tėvai nepageidauja nemokamo maisto, bet nori pinigų mokyklinėms priemonėms. Be to, piniginę paramą gali gauti tik tos šeimos, kurių pajamos vienam asmeniui neviršija 153 eurų, o nemokamo maitinimo gali tikėtis ir sukrapštantys iki 204 eurų vienam šeimos nariui. Besimokantieji specialiose mokyklose ir ten gaunantys išlaikymą mokiniai gali gauti tik paramą reikmenims.
Pasak Socialinės paramos skyriaus specialisčių, besikreipiančiųjų paramos mažėja nuolat. 2015 m. nemokamą maitinimą gavo 1733 mokiniai, o paramą mokinio reikmenims įsigyti 1168 vaikai, o 2014 m. nemokamai pietus valgė 2007 moksleiviai, reikmenims pinigų gavo 1344. Mažėja ne tik prašančiųjų paramos mokiniams, bet ir kompensacijų ar kitų pašalpų.
„Jau pernai pajutome, kad į mus kreipiasi mažiau žmonių. Juos greičiausiai išgąsdino sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir kontrolė“, – mano I. Kornikaitė.
Žmones gąsdina, kad skiriant pašalpas ar kompensacijas, jų namuose apsilankys komisija ir vertins gyvenimo sąlygas, gavę pašalpas gyventojai privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą – tą daryti taip pat nori ne kiekvienas. Gaunantieji valstybės paramą neretai pamiršta prievolę pranešti apie pasikeitusią finansinę šeimos situaciją, o tai gresia teisės į paramą praradimu bei permokėtų lėšų išieškojimu. Seniūnijų socialiniai darbuotojai atidžiau tikrina šeimas, kuriose bendrą ūkį veda sugyventiniai. Neįteisinti santykiai sudaro galimybę slėpti šeimos pajamas – sugyventinis neretai pristatomas kaip į svečius užsukęs pažįstamas. Pajutę padidėjusį socialinių darbuotojų dėmesį kai kurie asmenys mažiau piktnaudžiauja prašydami valstybės paramos.
Ar sumažins galinčiųjų pasinaudoti parama nuo liepos padidėjusi minimali mėnesinė alga (MMA), dar negalima numanyti. Teikiant prašymus reikia pateikti duomenis apie trijų mėnesių pajamas, tad keliolikos eurų padidėjimas, galintis tapti lemtingu, bus pastebimas greičiausiai tik spalio mėnesį. Kad žmonės nebegautų paramos dėl padidėjusios MMA, nepastebėjo ir Jurbarko seniūnijos socialinės darbuotojos, priimančios gyventojų dokumentus. Nuolatiniai paramos gavėjai kreipiasi į seniūnijas ir toliau, o gaunantieji didesnes pajamas patys pasiskaičiuoja, kad neverta gaišti laiko, nes parama jiems jau nebepriklauso.
„Nors pašalpų prašytojų ir gavėjų sumažėjo, darbo dėl to tikrai ne mažiau. Socialiniai darbuotojai dabar atlieka vos ne policininko ir detektyvo vaidmenį aiškindamiesi šeimų, norinčių gauti paramą, tikrąsias pajamas“, – sako I. Kornikaitė.
Nepanaudoja lėšų
Mažėjant pašalpų gavėjų savivaldybėse lieka nemažai nepanaudotų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams.
Pagal savivaldybių administracijų pateiktus 2015 m. statistinių ataskaitų duomenis, savivaldybės nepanaudojo apie 126 mln. eurų, t. y. 55 proc. šiai paramai skirtų lėšų.
Piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti nepanaudotų lėšų savivaldybės neprivalo grąžinti į valstybės biudžetą, o vadovaudamosi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, atsižvelgdamos į poreikį, pirmiausia jas turi naudoti kitai socialinei paramai finansuoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kiekviena savivaldybė turi valstybės suteiktą teisę ir galimybę esant poreikiui, kai šeimai ar vienam gyvenančiam asmeniui sunku išsiversti, skirti socialinę pašalpą ar kitą paramą ir turintiems didesnes pajamas nei numatyta teisės aktuose.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenis, Jurbarko r. savivaldybėje nuolat mažėja pašalpų gavėjų. 2013 m. tokių buvo 9,8 proc., 2014 m. – 6,8 proc., o 2015 m. – jau tik 5,1 proc. Praėjusiais metais Jurbarko r. savivaldybė nepanaudojo 1,82 mln. eurų, arba 59,4 proc., socialinei paramai skirtų lėšų.
Praėjusią savaitę SADM išplatino pranešimą, raginantį savivaldybes galvoti, kaip paremti skurdžiausiai gyvenančias šeimas sutaupytais socialinei paramai skirtais pinigais.
Pasak ministrės A. Pabedinskienės, 2015 m. išimties tvarka socialines pašalpas ir kompensacijas visos šalies savivaldybės skyrė 3,3 tūkst. asmenų ir tam panaudojo 1,5 mln. eurų, kitais įstatymo numatytais atvejais savivaldybės socialinę paramą – vienkartines pašalpas įsiskolinimams, būsto išlaikymo išlaidoms apmokėti – skyrė 160 tūkst. asmenų ir panaudojo 2,2 mln. eurų. Skurdžiausių žmonių naudai tikslingai panaudoti 3,7 mln. eurų iš sutaupytų pašalpų lėšų. Ministrės manymu, šios sumos galėjo būti kur kas didesnės, o nepanaudotų lėšų skyrimas savivaldybių darbuotojų premijoms iš viso netoleruotinas.
Tik penkios savivaldybės visas nuo pašalpų likusias lėšas atidavė socialinėms gyventojų reikmėms, kaip ir turėjo daryti. Kai kurios nusprendė tais pinigais padengti įsiskolinimus.
Jurbarko r. savivaldybės ministerijai teiktoje ataskaitoje dėl paramai nepasiturintiems gyventojams nepanaudotų lėšų naudojimo matyti, kad didžioji dalis šių pinigų – 1,36 mln. eurų skirti įvairiai socialinei paramai finansuoti: nemokamo maitinimo patiekalų gamybos išlaidoms padengti, vienkartinei socialinei paramai, kuri dažniausiai skiriama ligos, gaisro atveju, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, ypač sunkią materialinę padėtį turinčioms šeimoms, rajono gyventojų, turinčių psichinę negalią ir apgyvendintų įvairiose šalies specializuotose įstaigose, daliniam išlaikymui, įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ veiklai, labdaros valgyklos, neįgaliųjų draugijos komunaliniams patarnavimams dengti, kompensacijoms už atliekų išvežimą ir kitoms reikmėms.
456 tūkst. eurų savivaldybės tarybos sprendimu panaudoti kitoms savivaldybės reikmėms finansuoti: jaunimo veiklai skatinti, ligoninės remontui, viešųjų teritorijų tvarkymo darbams, įstaigų įsiskolinimams dengti ir panašiai. 47,8 tūkst. eurų buvo panaudoti savivaldybės administracijos darbuotojų išeitinėms kompensacijoms ir ilgalaikiam turtui įsigyti, o net 240 tūkst. eurų metų gale teko skubiai skirti tarptautiniam projektui, pagal kurį Skirsnemunėje buvo pastatyti vandens ir nuotekų valymo įrenginiai.
Pasak Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistės I. Kornikaitės, šiais metais taip pat bus nepanaudota nemažai socialinei paramai skirtų lėšų. Ir skyriaus darbuotojų, ir tikriausiai visų gyventojų pageidavimas būtų vienas – kad šios lėšos būtų panaudotos sunkiausiai besiverčiantiems Jurbarko krašto gyventojams, o ne biudžeto skylėms lopyti. Kol aplink yra sunkiai gyvenančių žmonių ir kasdien negalinčių gauti kokybiško maisto arba įsigyti mokyklinių priemonių vaikų, nė vienas euras neturėtų būti naudojamas kitur.
Jūratė Stanaitienė
