Ketvirtadienį savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas papildyti viešame aukcione parduodamo Jurbarko r. savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, į jį įtraukiant koplytėlę Veliuonoje. Tai jau 62-as šio sąrašo objektas, kuriuos bet kas gali įsigyti savivaldybės rengiamuose aukcionuose.
Sąrašas keičiasi
Iki 2014 m. rudens, kada Vyriausybė patvirtino valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašą, šis turtas būdavo privatizuojamas. Jurbarko r. savivaldybės taryba viešame aukcione parduodamo turto sąrašą patvirtino 2014 m. gruodžio 18 d., į jį buvo įtraukti 47 objektai.
Turto pardavimo tvarka numato, kad daugumą pastatų galima parduoti tik su jiems priskirtu žemės sklypu, kai jis užregistruojamas VĮ Turto bankas pasitikėjimo teise. Pirmieji šios įstaigos leidimai parduoti nekilnojamąjį turtą su žeme buvo gauti tik 2015 m. pabaigoje. Tada ir pradėta rengti daugiau viešų aukcionų.
2015 m. paskelbtas vienas, 2016 m. – šeši, 2017 m. – aštuoni, o šiais metais – jau devyni aukcionai. Iki spalio pradžios savivaldybė aukcionuose pardavė 27 objektus. Viešame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto sąrašas nuolat papildomas arba iš jo išbraukiami parduoti objektai. Ketvirtadienį tarybos posėdyje sąrašas tikslintas jau aštuntą kartą.
Šiemet savivaldybė viešuose aukcionuose jau pardavė buvusią mokyklą Mosteikiuose, mechanines dirbtuves su garažais Vadžgiryje, rūsį Seredžiuje, valymo įrenginių pastatą ir mechanines dirbtuves Rotuliuose, gamybines patalpas – angarą Kaune, pašarų gamybos cechą ir silosinę Smalininkuose, dalį pastato, paversto socialiniu būstu, Skirsnemunėje, dalį senosios veterinarijos vaistinės pastato K. Donelaičio g. ir dalį administracinio pastato Vydūno g. Jurbarke.
Procedūros užtrunka
„Beveik visi pirkėjai – fiziniai asmenys. Vos vienas kitas – iš kito rajono, dauguma – vietiniai“, – sako Jurbarko r. savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyr. specialistė Aldona Pečkaitienė. Patalpas, pastatus žmonės perka dėl įvairių priežasčių – įsigyja šalia esančius butus, kad galėtų praplėsti savo patalpas, naudoja verslui kurti ar nugriauna – tada jiems lieka su pastatu nupirktas žemės sklypas. „Kartais objektus parduodame tik nugriauti. Tą įrašome ir aukciono sąlygose“, – sako savivaldybės specialistė.
Aukcione parduodamų objektų sąrašą A. Pečkaitienė parengė Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto narių prašymu. Pasak jos, nenaudojamus objektus į šį sąrašą įtraukti verta, nes tai gerina situaciją nustatant savivaldybės reitingą – aukštesnius balus surenka savivaldybės, kurios efektyviai valdo turimą turtą, o nereikalingą parduoda.
Į sąrašą objektai įtraukiami ir iš jo išbraukiami pritarus savivaldybės tarybai. Kokie pastatai turėtų būti parduoti sprendžia savivaldybės komisija, kuriai vadovauja administracijos direktorės pavaduotojas Darius Juodaitis. Pastatus, kuriuos būtų galima parduoti, nes jie nenaudojami ar net griūva, komisijai teikia seniūnai.
Kol turtas būna parduotas, trunka netrumpai. Pirmiausia patikrinti ir patvirtinti, kad po ketinamu parduoti objektu žemės sklypas yra negrąžintinas savininkams, turi Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus specialistai. Tam jie turi porą mėnesių.
Gavus šios įstaigos pažymą savivaldybė kreipiasi į Turto banką, kad šis nuspręstų, ar žemės sklypą po pastatais galima parduoti, ar tik nuomoti. „Turto bankas patikėjimo teise valdo valstybinę žemę ir suteikia leidimus ją parduoti arba nuomoti. Dažniausiai leidžiama parduoti. Iš visų parduotų objektų tik pora parduota su nuomojama žeme“, – aiškina A. Pečkaitienė. Sprendimas iš Vilniaus savivaldybę pasiekia per kelis mėnesius. Tad vos ne pusmetį sprendžiamas vien žemės klausimas.
Ruošdama turtą parduoti savivaldybė patiria ir nemažų išlaidų: prie objektų tenka suformuoti žemės sklypus, samdyti turto vertintojus, kurie nustato pradinę turto pardavimo kainą. Tiesa, pardavimo sutartyse numatyta, kad išlaidas už sklypo suformavimą padengia pirkėjas. „Turime labai gerai apsvarstyti, kokį objektą rengti aukcionui. Kai kurie yra tokie beviltiški, kad iš anksto aišku, jog niekas nepirks. Tada neverta išlaidauti tvarkant dokumentus. Gal geriau juos rengti nugriovimui?“ – svarsto A. Pečkaitienė.
Apie savivaldybės rengiamus aukcionus skelbia spaudoje ir savivaldybės internetinėje svetainėje. Aukcionas rengiamas savivaldybėje – čia kviečiami pirkėjai. Įstatymas numato, kad parduodant savivaldybės nekilnojamąjį turtą užtenka ir vieno pirkėjo, pasirengusio sumokėti ne mažesnę nei vertinant nustatytą kainą. Labai retai dėl parduodamo turto užverda varžytuvės ir kaina kyla, dažniau tenka rengti po keletą aukcionų, bet ir tada objektas ne visada sulaukia pirkėjo. „Pirkėjai žino, kad kiekvieną kartą rengiant papildomą aukcioną, objekto kaina krenta. Ji gali mažėti ir po 10 proc. Čia jau sprendžia komisija“, – tvarką aiškina A. Pečkaitienė.
Iš visų parduotų objektų vos penki parduoti pirmajame aukcione.
Elektroniniu būdu
Rugsėjo 26 d. buvo pasirašyta sutartis su Registrų centru dėl elektroninių aukcionų vykdymo.
„Pirkėjai, prisiregistravę per elektroninės bankininkystės sistemą, visas su aukcionu susijusias procedūras atliks elektroninėje ervėje“, – naujovę pristato A. Pečkaitienė.
Aukcionui įvykus pirkėjas vis tiek turės su savivaldybės atstovu vykti pas notarą ir pasirašyti sutartį. Žemės sklypo po nupirktu objektu dokumentus, kaip ir iki šiol, pirkėjas turės tvarkyti Turto banke.
Nemaža pasiūla
Savivaldybės tarybos patvirtintame viešame aukcione parduodamo turto sąraše yra įvairiausių objektų.
„Didžiausia problema bus parduoti buvusius karinės bazės pastatus Viešvilėje. Keturi iš jų buvo kažkada privatizuoti, o dabar likę dar 11 įvairios paskirties pastatų – vieni griuvėsiai, apaugę berželiais. Neverta net rengti aukciono. Galbūt reikėtų pritaikyti kokį projektą ir juos nugriauti patiems“, – svarstė A. Pečkaitienė.
Sąraše – ir jau ne viename aukcione bandyti parduoti objektai: dujų sandėlį, įvertintą 145 Eur, Vilniškiuose bandyta parduoti jau penkis kartus, tiek pat kartų aukcionas skelbtas ir Stakių mokyklai, įkainotai 16,7 tūkst. Eur. „Mokyklai kainą bus galima mažinti jau net 50 proc. Jei taip nuspręs komisija“, – sako A. Pečkaitienė.
Du aukcionai skelbti 6,7 tūkst. Eur įvertintai fermai Dainių II kaime ir sandėliui – buvusiam socialiniam būstui Smalininkuose. Jo kaina – 900 Eur. Keturių aukcionų nepakako parduoti 30 kv. m ploto kambariui ir dideliems rūsiams, įkainotiems 6,6 tūkst. Eur, Kauno g., Jurbarke, net šešis aukcionus „pergyveno“ 2,6 tūkst. Eur įvertintas 25,74 kv. m butas K. Donelaičio g. Pirmajame aukcione nenupirktas ir dujų sandėlis Pauliuose už 300 Eur, 5,5 tūkst. Eur vertės kultūros namų pastatas Šimkaičiuose, per 9 tūkst. Eur įvertinta aikštelė Pikčiūnų kaime, 2,7 tūkst. Eur vertas butas Kauno g. 36, Jurbarke, ir toje pat gatvėje, Nr. 68 esančio pastato dalis už 5,1 tūkst. Eur.
Kai kurie objektai jau įvertinti ir belieka skelbti aukcioną. Tarp tokių – 4,8 tūkst. Eur vertės gyvenamasis namas – buvę dvaro rūmai Padubysio kaime. „Šis pastatas – avarinės būklės. Iki šiol jame gyveno neregistruoti žmonės. Jie paveldėjo kitą būstą ir galės išsikraustyti. Pastatas tokios būklės, kad jame pavojinga būti“, – situaciją apibūdina A. Pečkaitienė.
2,4 tūkst. Eur įvertintas kultūros namų pastatas Pavidaujyje, 4,9 tūkst. Eur – buvę kultūros namai Seredžiuje, Belvederio kaime esantis 25 kv. m ploto butas įkainotas 405 Eur, o 37 kv. m butas su priklausiniais Smalininkuose – 1,1 tūkst. Eur. Vos 8 kv. m butas Žemaitės g., Jurbarke, pirmame aukcione kainuos 900 Eur, o butas Butrimų kaime – 377 Eur. Vertinimas užsakytas Lybiškiuose ir Tamošiuose esančioms mokykloms.
Dėl patalpų Eržvilke, mokyklos dalies Skirsnemunėje, kultūros namų dalies Vadžgiryje, kultūros namų-kontoros pastato Jurbarkuose, katilinės Tamošiuose ir lopšelio-darželio, buvusios „Šaltinėlio“ mokyklos, pastato Jurbarke jau kreiptasi į Turto banką leidimo parduoti žemės sklypus po pastatais. „Nuo jų atsakymo daug kas priklauso. Kad ir „Šaltinėlis“ – jei bus galima sklypą parduoti, pirkėjas gal ir atsiras, o jei bus galima tik nuomotis – nežinia, ar kas susigundys tuo pastatu“, – sako A. Pečkaitienė.
Kiti sąrašo objektai dar laukia savo eilės. Greičiausiai ne visi bus parduoti dėl savo būklės. Kaip ir sąraše esantis baseinas Smalininkuose. Kadaise gausių lankytojų sulaukdavęs plaukimo baseinas, praradęs tiesioginę paskirtį, buvo pagal panaudą perduotas sporto klubui „Vulkanas“. Pastatas „naudotas“ taip intensyviai, kad dabar likę tik medžiais apaugę griuvėsiai.
Kuo didesni griuvėsiai, tuo mažesnės kainos galima tikėtis už parduodamą turtą. Tik lietuviui, kuris įpratęs rūpintis savo turtu, jį prižiūrėti ir puoselėti, sunkiai suprantama, kaip šeimininkas, šiuo atveju – savivaldybė, prižiūri savąjį, kad didelė dalis buvusių socialinių būstų bei kitų visuomeninių pastatų tampa nebetinkami naudoti.
Jūratė Stanaitienė
Kodėl buvęs vaikų lopšelio-darželio „Gandriukas” pastatas buvo neprižiūrimas ir sunyko? Geriau reikėjo jame padaryti senelių globos-slaugos namelius (kaip girdėti senoliams vietų trūksta) ar pan. Ir vieta puik,i ir keliolika žmonių darbo turėtų.