Moteryje dera viskas : jautrumas ir stiprybė, meilė šeimai ir Tėvynei, mažos silpnybės ir valia. Toks kokteilis užkoduotas ir jurbarkietės Janinos SEREIČIKIENĖS genuose. Kalbantis su ja galima apčiuopti, kad to, kas mumyse sudėta, reikia ieškoti aplinkoje, kurioje augom, o savo vaikams perduodame dar ir tai, ką patys atrandame savo kelyje. Su Janina kalbėjome apie jautrias patirtis ir ginklus, vaikus ir norus. Apie tai, kas kuria moterį.
Šeimos kodas
Dabar Jurbarke gyvenanti moteris vaikystę praleido rajono pakraštyje esančiame Pikelių kaime, net ir mokyklą lankė jau kaimyniniame Raseinių rajone.
Į vaikystės namus Janina ir dabar dažnai nuvažiuoja – tėvelio jau nebėra, bet vaikų visada laukia mama.
„Mes augome penkios seserys ir vienas brolis. Oi, kokie geri prisiminimai – tada tik žaisdavome karą su mediniais ginklais. O dabar, kai suvažiuojame pas mamą per šventes (pabandyk neatvažiuoti!), mūsų būna 40 žmonių. Stalai per visą namą driekiasi“, – be galo drauge su šeima praleidžiamą laiką brangina pašnekovė.
Charakterio tvirtumą ir energiją, Janina mano, paveldėjo iš mamos. Tačiau daug įtakos vaikų pasaulėžiūrai turėjo ir amžiną atilsį tėvelis. „Tėtis gimė prieš karą, todėl atmena, kaip frontas ėjo per kaimą. Jis negynė nė vienos pusės, bet mums su sese draudė kalbėti rusiškai. Ir pats vaikams, o vėliau anūkams daug apie karą pasakodavo“, – sako J. Sereičikienė.
