Sakoma, kad meilė trunka trejus metus, tačiau skirsnemuniečiams šis posakis negalioja. 2011 m. panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą sutvarkytas miestelio centras su sporto ir poilsio zonomis ir prabėgus trejiems metams džiugina vietos bendruomenę ir Skirsnemunės svečius.
Pagal projektą stadionas, buvęs senųjų kapinių vietoje, perkeltas į greta esantį laisvą žemės sklypą. Šalimais įrengta vaikų žaidimo aikštelė su apšvietimu ir poilsio zona, apšviestos dvi judrios, bet siauros miestelio gatvės – Šaltinių ir Lauko, jose greta važiuojamosios dalies įrengti pėsčiųjų takai.
Projekto rengėjai tuomet buvo įsitikinę tuo, kas šiandien akivaizdu – įgyvendinus projektą sukurtos kur kas kokybiškesnės sąlygos gyventi Skirsnemunėje nei buvo anksčiau. Sutvarkyta miestelio infrastruktūra skatina jaunimą čia pasilikti ir kurti ateitį, gyventi kultūringiau ir saugiau praleisti laisvalaikį. Ir žmonės pasidarė aktyvesni, ieškantys ir randantys naujų idėjų buriant skirsnemuniškius naujiems darbams.
Ištaisė istorinę klaidą
Jurbarko r. savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja ir architektė Gražina Gadliauskienė įsitikinusi, kad įgyvendintas projektas ne tik pagerino žmonių gyvenimą, bet ir atkūrė istorinį teisingumą – miestelio centrą. Pati Skirsnemunėje gyvenanti ir miestelio istorija aistringai besidominti moteris tvirtina, kad skirtingai nei kiti Panemunės miesteliai, Skirsnemunė buvo tarsi nuskriausta – be erdvės, kurioje galėtų burtis bendruomenė.
Jokiuose žinomuose dokumentuose istorinis Skirsnemunės centras neminimas. Vienintelė užuomina apie tai – G. Gadliauskienės senelio žemės pirkimo dokumentuose. Juose rašoma, kad vyras nusipirko dalį buvusios miestelio turgaus aikštės. Žinoma ir tai, kad aikštė nebuvo grįsta akmenimis. Manoma, kad turgaus aikštės pakraščiuose buvo karčiama, katalikų bažnyčia bei gausios žydų bendruomenės maldos namai – iškala.
Karčiamos ir turgaus vietą rodo pavasariais iš žemės išlendančios XVIII bei XIX a. monetos, kurias greičiausiai pametė užeigos lėbautojai ir turgavietės lankytojai.
„Kad miestelis neturėjo istorinio centro, išsiaiškinome, kai su žymiu archeologu profesoriumi Vytautu Urbanavičiumi rengėme knygą apie Skirsnemunę. Gyvenvietė buvo tarsi nuskriausta, lyginant su kitais istoriniais miesteliais. Įgyvendinus projektą tokia vieša erdvė atsirado, aplink ją rikiuojasi parduotuvė, seniūnija, mokykla, yra visa reikalinga poilsio ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra“, – džiaugėsi Urbanistikos skyriaus vedėja.
Kad įgyvendintas projektas neatpažįstamai pakeitė gyvenvietę, pritaria ir Skirsnemunės kaimo bendruomenės pirmininkė Edita Lendraitienė. Moteris sako neįsivaizdavusi, kad dabartinio parkelio vietoje tyvuliavusią pelkę bus galima paversti puikia laisvalaikio vieta.
Prie teniso korto – eilė
Architektė G. Gadliauskienė neabejoja, kad įgyvendintas projektas neatpažįstamai pakeitė Skirsnemunę ir pagerino miestelio gyventojų kasdienybę – Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla įsirengė kokybišką stadioną su bėgimo taku, futbolo bei krepšinio aikštėmis ir šone prisišliejusiu lauko teniso kortu.
„Mes, skirsnemuniečiai, sunkiai prasimušame pažaisti lauko tenisą, nes susidaro eilė, žaisti atvažiuoja daug jurbarkiečių. Kartais kortas atsilaisvina tik vėlai vakare. Nežinau, kodėl visi užsimanė žaisti tenisą Skirsnemunėje, bet toks populiarumas džiugina, nes rodo, kad projektas pasiteisino“, – sakė G. Gadliauskienė.
Lauko teniso kortui populiarumu nenusileidžia krepšinio aikštelė. Pro savo namų langus sutvarkytą viešąją erdvę puikiausiai matanti architektė nuolat mato aikštelėje sportuojantį jaunimą, girdi bumbsintį krepšinio kamuolį ir rungtynių šūksnius.
Balos iššūkį įveikė
Šalia stadiono įrengta poilsio zona – parkas su žaidimų aikštelėmis vaikams, suoliukais, pasivaikščiojimo takais taip pat tapo svarbiu žmonių traukos centru. Šios erdvės įrengimas buvo rimtas iššūkis projekto įgyvendintojams. Čia nuo seno telkšojo niekada neišdžiūstanti bala. Drėgną vietą paversti poilsio zona prireikė architektų ir statybininkų didelių pastangų.
„Parkelyje takai išdėstyti taip, kad jais galima ne tik vaikščioti, bet ir bėgioti. Populiari ir mažų vaikų žaidimų aikštelė. Anksčiau jokios panašios erdvės, kur leisti laiką tėvams su atžalomis, Skirsnemunėje nebuvo“, – pasakojo G. Gadliauskienė.
Sutvarkyta erdvė išsprendė ir lietaus nuotekų nuo šalia esančio kalno problemą, kuri kankino pakalnėje gyvenančius žmones.
„Žmonės neįsivaizdavo, kad tokią apleistą vietą galima paversti svetinga erdve. Skirsnemuniškiai pajuto, jog jais rūpinamasi, jie yra svarbūs, o ne laikomi užribyje“, – sakė G. Gadliauskienė.
Vandalai nesiautėja
Pasak architektės, miestelio bendruomenę maloniai stebina vietinis jaunimas, kuris kol kas smarkiai nieko nenuniokojo. Niekdariai šiek tiek aplaužė plastikines stadiono kėdes, padarė dar keletą negerų darbų.
„Elgiasi jaunimas tikrai gerai. Tai suprantama, nes visi prisimena, kokia buvo Skirsnemunė, kai šios erdvės nebuvo, žmonės jautėsi nusiminę, nusivylę, kad jais niekas nesirūpina. Todėl pamatę gerus pokyčius nenori visko sunaikinti. Žinoma, galbūt gerą elgesį lemia ir tai, kad erdvė vieša, labai gerai iš toli matoma, todėl chuliganus lengva pastebėti. Be to, stadioną saugo mokykla, kurios pedagogai skiepija vaikams, kad niokoti turtą – negerai“, – svarstė dėl visa ko į medinį stalą tris kartus pabeldusi G. Gadliauskienė.
Tuo tarpu Skirsnemunės kaimo bendruomenės pirmininkė E. Lendraitienė mano, kad viešą erdvę nuo vandalų saugo ir aktyvūs bendruomenės nariai, kurie pamatę negerus darbus darantį jaunimą sudrausmina, perspėja ir primena, kad laužomi daiktai yra visų, o juos sulaužius, tarp nuolaužų teks visiems gyventi.
„Visais laikais buvo blogų žmonių, tačiau stengiamės, kad jų mažėtų, o miestelis gražėtų“, – tikino pirmininkė.
Abi moterys sutartinai juokauja, kad parkelis su vaikų žaidimų aikštelėmis geru oru tarnauja kaip puikus vaikų darželis. Pro namų langus kaip ant delno matomoje vietoje vaikus stebi tėvai.
Sutvarkė patalpas
Panaudojant Europos Sąjungos 2007–2013 m. struktūrinės paramos lėšas atnaujinta ir Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla. Apšiltinta dalis pastato, įrengtas technologijų kabinetas, nupirkta jam būtina įranga, sutvarkytos kitos patalpos.
„Apšiltinus pastatus sutaupoma iki pusės sunaudojamos šilumos. Todėl tai buvo svarbi rekonstrukcija, padėjusi ne tik pagražinti pastatą, bet ir sutaupyti lėšų, kurios išleidžiamos šildymui. Sutvarkytas patalpas naudoja ne tik mokykla, bet ir bendruomenė, ten renkamės, aptariame svarbius dalykus, rengiame mokymus, seminarus“, – sakė G. Gadliauskienė.
Įrengė bendromis jėgomis
Gyvenimas atsinaujinusiame miestelyje labiau subūrė skirsnemuniškius, paskatino bendriems darbams. Pernai minint 700-ąsias Skirsnemunės bei Šv. Jurgio bažnyčios 110-ąsias metines atidengtas Skirsnemunės vardui paminėti skirtas akmuo. Paminklas pastatytas skverelyje, kurio projektą paruošė G. Gadliauskienė, o bendromis jėgomis įgyvendino visa bendruomenė.
Skverelyje įrengtas saulės laikrodis, prie kelio pastatyti tašyto ąžuolo vartai. Nuo Nemuno gatvės einant statmenai tai – vartai į praeitį, nusisukus nuo paminklinio akmens ir atsistojus bei iškėlus rankas rodomas laikas, kuris veda į ateitį. Šešėlis krisdamas nuo žmogaus kūno esant saulėtai dienai atstoja laikrodžio rodyklę. Skverelis kiekvienam primena, kad Skirsnemunė yra viena iš seniausių bei turtinga savo istorine praeitimi Lietuvos vietovių.
Skirsnemuniškiai neprašomi aukojo savo laiką ir jėgas skvereliui įrengti – jaunimas statė ąžuolinius stulpus, vyresni gyventojai tvarkė aplinką. Būtent žmonių bendruomeniškumas paskatino G. Gadliauskienę ir E. Lendraitienę galvoti apie būsimus projektus.
Svajonių sąrašas – ilgas
Kaip ir visi istoriniai Panemunės miesteliai, Skirsnemunė laukia turistų. Todėl vyriausioji rajono architektė pritaria bendruomenės svajonei apie miestelio muziejų. Miestelio veidu turėsiantį tapti pastatą bendruomenė norėtų matyti centre stovėjusios bažnyčios vietoje.
„Bandysime rengti projektą, prašysime lėšų ir tikimės per vienus ar kitus fondus jų gauti. Įsivaizduojame interaktyvų muziejų su pramogomis turistams, kur jie turėtų ką veikti maždaug valandą“, – sakė G. Gadliauskienė.
Skirsnemuniškė taip pat mano, kad miesteliui būtinas jaunimo socializacijos centras, kuriame vaikinai ir merginos būtų mokomi paprastų, tačiau gyvenime naudingų įgūdžių – buities, remonto darbų, maisto gaminimo, etiketo.
„Jaunimui labai trūksta paprastų žinių – išmokti gaminti valgyti, mandagumo, elgesio prie stalo ir kitose situacijose. Reikia padėti jauniems žmonėms, kad jie ateitų į gyvenimą pasiruošę, nes dabar dažnai būna atvirkščiai. Ypač su vaikais iš asocialių ar sunkiai besiverčiančių šeimų. Jei pavyks iš Europos Sąjungos fondų gauti lėšų, bandysime įgyvendinti ir šį projektą“, – sakė G. Gadliauskienė.
Statys paminklą
Bendruomenė – ne tik gyvenimo kokybės gerinimas ir jaunimo švietimas. Miestelėnai ruošiasi sutvarkyti dar vieną teritoriją ir ten pastatyti paminklą skirsnemuniškiui. Taip būtų pagerbti bendruomenei nusipelnę žmonės.
„Sutvarkysime erdvę šalia katalikų kapinių, bus padaryta mašinų stovėjimo aikštelė, šalimais takai pasivaikščioti. Esame tam projektui gavę finansavimą, tačiau kai kuriuos darbus darėme savo jėgomis – sutvarkėme teritoriją, nušienavome, išvežėme šiukšles, likusius darbus atliks rangovai. Greta teritorijos yra archeologo Vytauto Urbanavičiaus tėviškė, todėl čia stovėsiantis paminklas skirsnemuniškiui pirmiausia bus skirtas būtent jam“, – sakė bendruomenės pirmininkė E. Lendraitienė.
Sutvarkys vandentiekį ir nuotekas
Skirsnemunės seniūnas Vladas Vainauskis šiuo metu dairytis į įgyvendintus projektus laiko turi tik tiek, kiek būtina jų priežiūrai. Seniūnas sprendžia įvairias bendruomenės narių bėdas ir laukia miestelio vandens ir nuotekų sistemos įrengimo. Naujasis projektas netrukus pavers Skirsnemunę civilizuotu miesteliu, nes iki šiol vandentiekiu naudojosi vos vienos gatvės gyventojai. Likusieji turėjo apsieiti su šuliniais, gręžiniais ir vietine kanalizacija.
„Miestelis atrodo kaip pasiruošęs karui – gatvės perkastos, visur vyksta darbai. Pervažiuoti Skirsnemunę automobiliu dabar trunka ilgiau, nei pereiti pėsčiomis. Normalu, kad kai kurie piliečiai dėl to skundžiasi, tačiau teks palaukti, kol viskas bus sutvarkyta, o tada, manau, visi džiaugsis“, – kalbėjo seniūnas.
Lukas PILECKAS
