Daugėjant finansinių sukčių, policija pripažįsta, kad tyrimai vykdomi sunkiai – iš visų pareiškimų ištiriama tik apie trečdalį. Specialistai prie įvairių schemų priskiria ir įsilaužimus į socialinių tinklų paskyras. Gyventojai raginami kritiškai vertinti įtarimų keliančius elektroninius laiškus bei žinutes.
Prašė draugų persiųsti žinute gautą kodą
Į vienos LRT RADIJO pašnekovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą neseniai įsilaužė sukčiai. Tapatybės nepanorusi atskleisti mergina sako, kad jos vardu buvo rašomos žinutės pažįstamiems, draugams.
„Viskas šiaip labai chaotiškai vyko. Jau miegojau ir tiesiog pradėjo skambinti man daug žmonių, daugiausia seni pažįstami, su kuriais jau nebendrauju ir nepalaikau artimo ryšio. Iškart supratau, kad kažkas negerai, nes neįprasta, kad jie man skambintų, ypač 1 val. nakties.
Kai atsiliepiau vienai draugei, ji iškart man pasakė, kad mano feisbuką kažkas nulaužė, rašo keistas žinutes, prašo pagalbos, atsiųsti kodus, padėti pasikeisti slaptažodžius ir panašiai“, – LRT RADIJUI pasakoja socialinių tinklų vartotoja.
„Facebook Messenger“ / AP nuotr.
„Labas, gal gali truputį pagelbėt? Noriu feisbuko slaptažodį pasikeisti, bet kodo neatsiunčia. Gal galiu per nustatymus, kur galima prašyti draugų pagalbos, tave nurodyti? Gal tau atsiųstų“, – tokios žinutės pradėtos siųsti iš merginos paskyros.
Pašnekovė pasakoja, kad vos sulaukusi draugės skambučio dėl keistų jos vardu siuntinėjamų žinučių, ji bandė prisijungti prie savo paskyros, tačiau negalėjo. „Man nebeleido, rašė, kad mano pakeisti slaptažodžiai, pakeistas telefono numeris“, – sako ji.
Mergina atskleidžia, jog keletas jos draugių patikėjo, kad jai iš tiesų reikia pagalbos, ir žinute gautą kodą nusiuntė sukčiams.
„Jų paskyras taip pat bandė nulaužti. Jos gavo žinutes: „Ar sutinkat, kad jūsų slaptažodį pakeis?“ – teigia pašnekovė.
Anot kibernetinio saugumo eksperto Mariaus Pareščiaus, taip dažniausiai siekiama išvilioti pinigus.
Marius Pareščius / BNS nuotr.
„Man žinomi atvejai, kai yra nulaužiamos paskyros ir rašoma draugams prašant pinigų, prašant vienaip ar kitaip padėti nulaužti feisbuką ir pridėti savo paskyrą prie atsarginės paskyros. (…) Tai dažnai įvyksta į mobilų telefoną arba į kompiuterį įdiegiant programinę įrangą.
Dažnai tai naudoja sukčiai, kurie yra susiję su finansinėmis machinacijomis. Bandoma išvilioti pinigus arba iš paskyros savininko, arba iš paskyros savininko draugų, bičiulių, kurie yra tarp jo feisbuko draugų“, – LRT RADIJUI tvirtina M. Pareščius.
Dažniausiai pinigų sugrąžinti nepavyksta
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį iš Lietuvos gyventojų finansiniai sukčiai išviliojo beveik 3 mln. eurų. Finansinių apgaulių įvyko dvigubai daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
„Jau porą metų – nuo tada, kai prasidėjo pandemija – kiekvienais metais sukčiavimo atvejų daugėja apie 20 proc. Pernai jų registruota 4233, šiemet tas skaičius irgi yra stabilus“, – dėsto Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis.
Jo teigimu, tyrimai dėl sukčiavimo atvejų vyksta sunkiai – pernai policijai pavyko ištirti tik maždaug 35 proc. visų atvejų.
Ramūnas Matonis / BNS nuotr.
„Tikrai nemaža dalis tų pinigų yra negrąžinama. Tie tyrimai yra pakankamai sudėtingi, nes pinigai dažniausiai keliauja ne į Europos Sąjungos, o į kitų žemynų valstybes, su kuriomis tas bendradarbiavimas nebūna toks sėkmingas, ir tie tyrimai tikrai pakankamai ilgai užtrunka“, – aiškina Policijos departamento atstovas.
Tobulėjant technologijoms, sukčiai skamba vis įtikinamiau
Pastebima, kad pastaraisiais mėnesiais aktyviau veikiantys sukčiai tobulėja.
„Jie rašė lietuviškai ir taip sklandžiai, kad mane gerai pažįstantys žmonės nesuprato, kad ten ne aš rašau“, – LRT RADIJUI sako sukčių ataką patyrusi pašnekovė.
Be to, pastaruoju metu vis dažniau siunčiami melagingi, bet labai įtikinami elektroniniai laiškai, trumposios SMS žinutės. Pasak Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės Virginijos Ginevičienės, jos atstovaujama įstaiga buvo apsimetama pajamų deklaravimo laikotarpiu.
„Sukčiai, prisidengdami VMI vardu, siunčia gyventojams įvairius melagingus pranešimus apie mokesčių permokas, skolas. Tokiu būdu siekiama išvilioti elektroninės bankininkystės duomenis. Pastebėjome, kad sukčių atakos prieš gyventojus VMI vardu suaktyvėjo [pajamų] deklaravimo laikotarpiu, ypač paskutinėmis savaitėmis“, – sako V. Ginevičienė.
Kibernetinis saugumas / AP nuotr.
Po kurio laiko sukčiai apsimetė ir „Sodra“. Anot įstaigos atstovės žiniasklaidai Malgožatos Kozič, darbuotojams į jų elektroninio pašto dėžutes įkrito laiškai, kurie buvo pasirašyti „Sodros“ vardu.
„Laiško turinys buvo toks, kad „jums pateikiama informacija apie jūsų socialinį draudimą ir paspaudę šią nuorodą galite pasitikrinti informaciją“. Tačiau įtarimų sukėlė elektroninio pašto adresas, iš kurio buvo siunčiami tie laiškai. Vizualiai laiškas buvo panašus – buvo naudojamas originalus „Sodros“ logotipas“, – atskleidžia M. Kozič.
Kibernetinio saugumo ekspertas M. Pareščius atkreipia dėmesį, kad finansinius sukčiavimus lengvina naujos technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas.
„Tokių atvejų, kai yra apgaudinėjami žmonės pasinaudojant ir dirbtiniu intelektu, ir susirašinėjimu, ir socialiniais tinklais, mes matome kiekvieną savaitę. Žmonių, praradusių pinigus, taip pat yra nemažai“, – tvirtina specialistas.
Sukčiavimas internete, asociatyvi nuotr. / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Naujausių pranešimų duomenimis, finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ ir „Lietuvos draudimo“ vardu sukčiai gyventojams praneša apie neva susidariusią skolą.
SEB banko atlikta apklausa rodo, kad kas dešimtas Lietuvos gyventojas yra patekęs į finansinių sukčių pinkles ir praradęs pinigus.
Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
