Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2023 m. teršalų koncentracijos daugelyje oro kokybės tyrimų (OKT) stočių buvo mažesnės nei ankstesniais metais. Palyginus su 2022 m., aplinkos oro kokybė mūsų šalyje buvo geresnė, nors rekomenduojamų griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) standartų vis dar dažnai neatitinka.
Lietuvoje aplinkos orą teršiančių medžiagų stebėseną atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Stacionarių automatinių oro kokybės tyrimų stočių (OKT) visoje Lietuvoje šiuo metu yra 17: Vilniuje veikia 4, po 2 įrengtos Kaune ir Klaipėdoje, po 1 – Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat kaimiškosiose vietovėse – Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose. Po vieną tokią stotį įrengta ir tokiuose miestuose, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai – Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje ir Jonavoje.
Pagrindiniai stebimi oro teršalai yra: kietosios dalelės (KD10, KD2,5), ozonas (O3), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2), anglies monoksidas (CO).
Vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10) koncentracija OKT stotyse 2023 metais neviršijo ribinės vertės. Palyginti su 2022 m., šis rodiklis visose tyrimų vietose buvo mažesnis arba nepakito. Daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimų fiksuojama spalio-gruodžio mėn. ir sausio-kovo mėn., t. y. šildymo sezono metu, kai gaminant šilumos energiją į aplinkos orą išmetami degimo produktai.
Kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija taip pat neviršijo nustatytos normos. Daugelyje oro kokybės tyrimų stočių smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija buvo mažesnė nei 2022 m.
Vidutinė metinė ir didžiausia 1 valandos azoto dioksido (NO2) koncentracija miestų OKT stotyse taip pat neviršijo nustatytos ribinės vertės.
2023 m. didžiausia 8 valandų ozono (O3) koncentracija daugelyje OKT stočių viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę, tačiau siektina vertė neviršyta.
Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės nei vienoje tyrimų vietoje. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku, kuris į aplinkos orą daugiausia patenka šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru (akmens anglimi, durpėmis, mediena, briketais ir kt.), naudojant pasenusius ar techniškai netvarkingus šildymo įrenginius, taip pat laiku ir tinkamai neišvalius kaminų.
Sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutinės metinės koncentracijos neviršijo nustatytų ribinių ar siektinų verčių. Palyginus su 2022 m., šių teršalų koncentracijos aplinkos ore daugelyje oro kokybės tyrimų vietų sumažėjo.
Kai kurie rodikliai griežtesnių rekomenduojamų PSO standartų neatitiko
Pagal ilgalaikius tyrimų duomenis, Lietuvoje aplinkos oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija galiojančias normas. Tačiau griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijos aplinkos ore vis dar dažnai neatitinka.
PSO rekomenduojama metinė norma KD10 koncentracijai neviršyta Vilniaus Savanorių pr., Naujosios Akmenės, Mažeikių, Jonavos, Kėdainių ir Žemaitijos OKT stotyse. Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija buvo mažesnė Vilniaus Lazdynų, Naujosios Akmenės ir kaimo foninėje Aukštaitijos stotyse, kitose tyrimų vietose – didesnė negu rekomenduojama PSO.
Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO gairėse rekomenduojama norma viršyta daugelyje tyrimų vietų, išskyrus Mažeikių, Jonavos, Kėdainių, Kauno Noreikiškių bei kaimo fonines Dzūkijos ir Žemaitijos OKT stotis. Ozono didžiausia 8 val. koncentracija PSO standartą atitiko tik Vilniaus Žirmūnų OKT stotyje. Sieros dioksido didžiausia paros koncentracija ir anglies monoksido vidutinė metinė koncentracija visose tyrimų vietose atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.
Pagrindiniai aplinkos oro taršos šaltiniai – transportas, šiluminės energijos gamyba ir pramoninė veikla, nors įtakos turi žmonių vartojimo, gyvenimo būdo įpročiai.
