Prie vaikų dienos centro Jurbarke praėjusį antradienį samariečių jaunimo stovyklos dalyviai pasodino gluosnį. Tai draugystės medis, nes ir mūsų rajono, ir iš Vokietijos atvykę jaunuoliai teigė, kad svarbiausia stovykloje – draugystė.
Samariečių stovykla vyko vienuoliktą kartą. Dvidešimt jaunuolių iš Jurbarko ir Vokietijos Anklamo miesto šiemet įsikūrė kaimo turizmo sodyboje Kaišiadorių rajone – sportavo, keliavo po Lietuvą ir draugavo.
„Vokietijos jaunimas vasaros atostogas planuoja iš anksto ir kurie turi draugų Jurbarke, važiuoja į Lietuvą“, – sakė vokiečių grupės vadovas Rico Beweries. Jis irgi čia turi draugų, nes yra savanoriavęs Jurbarko samariečių dienos centre.
Stovyklautojai buvo Nidoje, Kryžių kalne, Vilniuje pamatė Gedimino pilį. „Viskas patiko. Bet svarbiausia – ne ką aplankai ir pamatai, svarbiausia stovykloje yra draugystė“, – sakė Rico.
Tą patį teigė ir pirmą kartą į Lietuvą atvažiavusi Josefina. Su čia surastais draugais ji dar susitiks, kai kitąmet stovykla bus Anklame.
Bendravimu džiaugėsi ir jurbarkiečiai Aurimas ir Saulius: „Bendravome angliškai – vokiškai nemokame, ir mes, ir jie stiprinome savo anglų kalbą. Sodyboje buvo smagu – maudėmės, sportavome.“
Dauguma jurbarkiečių šioje stovykloje jau ne pirmą kartą, nes yra samariečių bičiuliai – ateina pabendrauti ir pažaisti su dienos centrą lankančiais vaikais. Pirmą kartą stovyklavo dienos centrą lankančios dvynės Karolina ir Agnietė. Joms tai buvo apskritai pirmoji stovykla ir viskas joje patiko.
Jurbarke stovyklautojus pasitiko Samariečių bendrijos pirmininkas Antanas Kazakevičius ir dienos centro darbuotojos. „Stovyklą 99,99 procento finansuoja vokiečių samariečiai, o mes prisidedame tik tą menką dalelę ir džiaugiamės, kad mūsų vaikai irgi turi galimybę stovyklauti“, – sakė A. Kazakevičius. Su jaunimu stovykloje dirbo savanorės – mokytojos Ligita Bakūnovaitė ir Lina Raževičienė.
