Rugsėjo 19-ąją Eržvilko gimnazijoje vyko 28-oji Patrioto diena – renginys, kasmet suburiantis mokyklos bendruomenę, krašto žmones ir svečius iš visos Lietuvos. Ši tradicija gimnazijoje gyvuoja nuo 1990-ųjų ir jau tapo neatsiejama mokyklos gyvenimo dalimi. Šiemet Patrioto diena buvo skirta prisiminti buvusį Eržvilko gimnazijos direktorių, pedagogą, karį savanorį ir partizaną Stasį Jarmalą.
Pilietiškumo ugdymo lyderiai
Eržvilko gimnazijoje pilietinio ir patriotiškumo ugdymo kryptis tvirta. Greta jau trečią dešimtmetį rengiamos Patrioto dienos čia saugoma ir kita prasminga iniciatyva – Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių pavardžių skaitymas Lybiškiuose.
„Per dvejus metus buvo perskaityta 46 tūkst. pavardžių. Per dešimtmetį planuojama pagerbti visus iš Lietuvos ištremtus žmones. Ši tradicija moksleiviams tapo įprasta, niekas jų neverčia dalyvauti – jie patys įsitraukia, nes tai jau gimnazijos esmė“, – sako gimnazijos direktorius Andrius Bautronis.
Patrioto dienos dalyvius sveikino krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, partizano Stasio Jarmalos dukra Nijolė Jarmalaitė-Fultinavičienė ir kiti svečiai.
Krašto apsaugos viceministras T. Godliauskas žavėjosi gimnazijos iniciatyvomis ir tikino sieksiantis, kad jos būtų matomos nacionaliniu mastu. „Praėjusiais metais už ilgametę ir nuoseklią pilietinę ir patriotinę veiklą jūsų gimnazija buvo apdovanota Krašto apsaugos ministerijos įsteigtu ypatingu prizu – TŪTA. Lankydamasis čia supranti, kad jūs to apdovanojimo esate verti. Tokia maža bendruomenė darote tokius didelius ir prasmingus darbus. Manau, kad Patrioto diena turi būti minima ir kitose mokyklose. Darysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad ši iniciatyva išeitų toliau už jūsų gimnazijos ribų“, – kalbėjo viceministras.
Ryšys su Ukraina
Pagrindiniu akcentu tapo Eržvilko gimnazijos ir Vakarų Ukrainoje esančio Smidyno licėjaus bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Sutartyje, kurią pasirašė. Eržvilko gimnazijos direktorius Andrius Bautronis ir Smidyno licėjaus direktorė Ina Neroda numatytas bendradarbiavimas įvairių edukacijų, mokymų, projektų ir ekologijos srityse.
Smidyno licėjaus ir Eržvilko gimnazijos pažintis užsimezgė šį birželį, tarpininkaujant europarlamentarui Pauliui Saudargui, kuris palaiko glaudžius ryšius su Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatais.
Eržvilko gimnazijos direktorius A. Bautronis džiaugėsi, jog vos mokyklų bendruomenėms pradėjus bendrauti nuotoliniu būdu, neilgai trukus nuspręsta susitikti gyvai ir savo norą bendradarbiauti įtvirtinti sutartimi. Sveikinimus ir pačios sutarties pasirašymą lydėjo Karinių oro pajėgų orkestro koncertas.
Duoklė partizanams
Pagrindinis ne tik Patrioto dienos, bet ir visos gimnazijos veiklos tikslas yra puoselėti patriotizmą, istorinę atmintį ir pilietiškumą, todėl šiuo renginiu kasmet prisimenami šio krašto partizanai. Praėjusiais metais miestelio centrinėje aikštėje buvo surengtas inscenizuotas Girdžių stribų būstinės šturmas, o šiemet dėmesys skirtas Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam ir nacių okupaciniams režimams veikėjui, pedagogui, kariui savanoriui ir partizanui Stasiui Jarmalai atminti. Aplankytas jam 1990 m. Eimantų kaime pastatytas paminklas, žymintis S. Jarmalos žūties vietą. Po gėlių padėjimo ceremonijos ir trumpos istorijos pamokos, moksleiviai leidosi į pėsčiųjų žygį iki partizano Antano Brazo atminimo vietos Palabaukščių kaime.
Mokytojas ir kovotojas
1908 m. lapkričio 6 d. Bakšiuose, Alytaus valsčiuje, gimęs Stasys Jarmala buvo vienas iš tų Lietuvos žmonių, kurių gyvenimas susipynė su pedagogika ir pasipriešinimu okupacijoms. Po mirties jam buvo suteiktas ir kario savanorio statusas.
1929 m. baigęs Alytaus gimnaziją ir mokytojų kursus Kaune, jis pradėjo dirbti pradžios mokyklų vedėju įvairiose Rokiškio apskrities vietose – Miliūnuose, Bajoruose, Burokiškyje. S. Jarmala buvo ne tik mokytojas – jis kūrė moksleivių skudutininkų ansamblį, mokė vaikus medžio apdirbimo, knygų įrišimo, rankdarbių, vadovavo šaulių ir jaunųjų ūkininkų būreliams. Dar iki karo jis rodė pavyzdį, kaip mokykla gali būti bendruomenės ir pilietiškumo centras.
Pirmoji sovietinė okupacija jį užklupo Lygumų miestelyje, kur dirbo pradžios mokyklos vedėju. 1940 m. gruodį kartu su Aleksandru Keniausiu jis pradėjo leisti pogrindžio laikraštį „Laisvės trimitas“ ir platinti jį tarp vietos gyventojų. Tai buvo pirmas jo ryžtingas žingsnis į rezistenciją.
Birželio sukilimo metu jis dalyvavo pasipriešinimo veiksmuose, o vėliau, 1942-aisiais, Kuršėnuose įkūrė pogrindinę „Vytauto Didžiojo sąjungą“, kuri prisijungė prie Lietuvos laisvės armijos. Redagavo laikraštį „Vytis“, organizavo ginkluotą pasipriešinimą Pažyžmės miškuose.
1945 m., artėjant antrajai sovietų okupacijai, S. Jarmala su šeima persikėlė į Šilutės kraštą, dirbo mokytoju Jonaičių ir Gaidelių pradžios mokyklose. Tačiau jo kelias pasipriešinimo kovose nesibaigė – pasikeitęs pavardę į Vincą Ulevičių ir išvaizdą jis tęsė ryšius su partizanais.
Gimnazijos direktorius
1946 m. rugpjūtį Jarmala atvyko į Eržvilką. Čia jis tapo gimnazijos direktoriumi, pakeitęs pasitraukusį Lydžio rinktinės vadą Henriką Sas-Danilavičių. Būtent šiame miestelyje jo pedagoginė veikla glaudžiausiai persipynė su pogrindžiu.
Kartu su žmona Bronislava subūrė pogrindinę grupę, kuri leido nelegalų spaudinį „Atžalynas“ gimnazistams ir laikraštį „Varpas“, skirtą jaunimui. 1947 m. gimnazijos palėpėje buvo įrengta slapta spaustuvė. Čia S. Jarmala pats spausdino laikraščius, platintus per partizanų ryšininkus ir mokinius. Jo straipsniai pasirodydavo ir Jungtinės Kęstučio apygardos laikraštyje „Laisvės varpas“. Turėdamas ryšių su apygardos žvalgyba, jis perspėdavo numatomus tremti žmones apie represijų datas.
Eržvilko gimnazija tuo metu buvo ne tik ugdymo įstaiga, bet ir pasipriešinimo centras. Mokytojai ir moksleiviai čia mokėsi ne tik matematikos ar lietuvių kalbos – jie mokėsi atsakomybės už savo šalį.
1949 m. liepos 2 d. S. Jarmala buvo suimtas ir uždarytas į Valstybės saugumo ministerijos Jurbarko valsčiaus areštinę. Po kelių dienų, liepos 7-ąją, jam pavyko pabėgti. Jis pasitraukė į mišką, tapo Jungtinės Kęstučio apygardos štabo nariu ir toliau bendradarbiavo „Laisvės varpe“. Tačiau laisvės kova buvo negailestinga – 1949 m. spalio 3 d. jis žuvo Eimantų kaime Juozo Švedo sodyboje. Palaidojimo vieta nežinoma.
Ši istorija ilgą laiką buvo mažai kam žinoma. Gimnazija planuoja ateityje atverti ją plačiau ir ieško finansavimo, kad galėtų atkurti bunkerio modelį.
„Tai būtų gyvas istorijos liudijimas, kuris padėtų jaunimui suprasti rezistencijos mastą ir žmonių pasiaukojimą“, – teigia A. Bautronis.
šviesos inform.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
