Meno mėgėjai rugsėjį Jurbarke, ko gero, gali aplankyti vienintelę parodą – Antano Sodeikos meno mokykloje eksponuojami Paulinos Gobytės piešiniai.
Paulina yra Meno mokyklos Dailės skyriaus trečiokė, tačiau tai, kas eksponuojama pirmojoje jos personalinėje parodoje, nupiešta ne mokykloje per pamokas. „Šioje parodėlėje eksponuojami anime stiliaus darbai. Anime – tai iš Japonijos kilęs animacijos stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime gali būti piešiami ranka arba kompiuterinės grafikos priemonėmis”, – pasakoja Paulina apie savo piešinius.
Kodėl būtent anime? Nes Paulinai, turbūt kaip ir visiems vaikams, patiko (ir patinka) animaciniai filmukai. Tačiau geriausiai iš vaikystės ji atsimena japonų animacinį serialą „Candy Candy” – jo niekada nepraleisdavo, nes to filmuko lėlės buvo taip gražiai nupieštos, kad Paulinai norėjosi nupiešti ką nors panašaus. „Anime stiliaus piešiniai panašūs į komiksus. Esmė – personažo akimis, veidu išreikšti emociją. Piešinio personažas nebūtinai turi atitikti žmogaus proporcijas, pavyzdžiui, čibiai (iš japonų kalbos – neūžauga) – mieli maži žmogeliukai, jų figūroje akcentuojama galva”, – pasakoja Paulina ir sako, kad piešinių siužetą padiktuoja kartais kokia emocija, kartais daiktas ar rūbas, muzika, filmas ar dar kas nors, visai neypatingas.
Piešti Paulina mėgsta nuo mažens, vaikų darželyje visiems sakydavo, kad bus dailininkė. Bet išaugusi iš pradinukų piešimą užmetė, o paskui – vėl atrado. Ir netgi prieš porą metų pradėjo mokytis dailės Antano Sodeikos meno mokykloje pas dailininkę Inesą Bosaitę. Mokytoja ir paskatino Pauliną surengti savo piešinių parodą.
Parodoje – pieštuku ir tušu, kai kurie dar akvarele nuspalvinti Paulinos anime, tačiau mergina mėgsta piešti ir kompiuteriu. „Mokykloje moko tradicinės dailės, o piešimą kompiuteriu atradau pati, – pasakoja jaunoji dailininkė. – Kompiuteriniais piešiniais keičiamės su draugais įvairiuose puslapiuose, taip pat ir patarimais. Patarimų negaili ir mokytoja, bet kuo jų daugiau, tuo geriau.”
Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos vienuoliktokė dabar jau nebėra tokia tikra kaip vaikystėje, ar bus dailininkė: „Dėl ateities turiu keletą variantų, kai kurie susiję su menais.” Dar yra laiko apsispręsti, o piešti jai tiesiog smagu. Ir smagu, jei jos piešiniai ką nors pradžiugina. Eidama mokyklos koridoriumi neskaičiuoja ant sienos kabančių savo piešinių: jei kuris dingtų, Paulina manytų, kad kam nors jis labai patiko.
