Metų pabaigoje, gruodžio 19-ąją, Jurbarko viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos gimnazistės Paulės Vaitkutės pirmoji poezijos knyga „Pavasario plunksna“. Per visą gimnazijos istoriją mokyklos suole sėdinti auklėtinė savo knygą išleido pirmąkart.
Į knygos pristatymą susirinko ne tik Paulės draugai, bet ir mokyklos bendruomenė, savivaldybės Švietimo skyriaus atstovai, poezijos gerbėjai miestelėnai. Jau renginio pradžioje paaiškėjo, kad leidinys taps tikru deficitu, nes vos kelių dešimčių egzempliorių tiražu išleistą knygą gavo tik suskubusieji.
Paskatino mokytoja
Šimkaičių seniūnijos Paskynų kaime užaugusi mergina pirmą kartą sudėlioti eilėraštį pabandė šeštoje klasėje. Tačiau tuomet poezijos sąsiuvinį greitai padėjo į šoną ir pamiršo kūrybines kančias. Gamtos apsuptyje gyvenanti Paulė pradėjo piešti ir taip įprasmindavo savo mintis, ieškojimus, išgyvenimus bei svajones. Rašymą moksleivė prisiminė tik pernai, kai baigė Vadžgirio pagrindinę mokyklą ir pradėjo lankyti Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją.
Nauja aplinka suteikė merginai nemažai išgyvenimų. Iš pradžių gimnazijos koridoriai buvo nejaukūs, tačiau netrukus apsiprato, pamėgo mokytojus, kurie ir paskatino kūrybai.
„Kalčiausia dėl šios knygos ir apskritai mano kūrybos turbūt yra mokytoja Vilija Bartusevičienė. Išsiaiškinusi, kad kartais kuriu, ji mane skatino rašyti. Paprašė parašyti Kristijonui Donelaičiui skirtą eilėraštį. Parašiau keletą. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – pristatydama knygą sakė Paulė.
Viešas merginos eilėraščių debiutas įvyko Kristijonui Donelaičiui skirtame renginyje. Kiek vėliau Paulė, vėl paskatinta mokytojos, išvažiavo į filologų konkursą, kuriame jos kūryba buvo įvertinta pirmąja vieta.
Įdavė klasiokai
Mokytoja V. Bartusevičienė taip pat puikiai prisimena akimirką, kai kilo įtarimas, kad Paulė kuria. Klasės paklaususi, ar yra poeziją rašančių mokinių, V. Bartusevičienė pamatė, kad bendraklasių akys ir pirštai nukrypo į Paulę.
„Įsidėmėjau tą merginą. Nors paprastai kūrybingi žmonės būna sunkiai palenkiami, Paulė klausė patarimų ir pamokymų. Pamenu, kai kartą per pamoką pasakojau apie Salomėjos Nėries gyvenimą, apie jos klystkelius, pastebėjau, kad Paulė kažką užsirašė. Man pasirodė, kad tai buvo eilėraštis, ir neklydau. Vėliau paklausiau, ar rašė eilėraštį, ji prisipažino ir pasakė, kad mano pasakojimas apie S. Nėrį tikrai virto eilėraščiu. Tada dar kartą įsitikinau, kad jei žmogus kūrybingas, jis gali kurti bet kur, tik mintis reikia iš karto užrašyti“, – sakė V. Bartusevičienė.
Pasakoja išgyvenimus
Rašyti apie ką Paulė tikrai turi. Merginos eilėraščiuose – pamąstymai apie savo išgyvenimus, jausmus, patirtis, o jei tik nori sudėlioti mintis, laiko tam ieškoti nereikia, į eilėraštį žodžiai gali sukristi ir namie, ir vaikščiojant gamtoje ar važiuojant į mokyklą. Autobusas iš Paskynų į Jurbarką važiuoja beveik valandą. Tiek pat laiko už mašinos lango verdantį gyvenimą tenka stebėti ir keliaujant namo.
„Mane įkvepia įvairūs dalykai, kurie kelia nebūtinai džiaugsmą. Tai gali būti ir nusivylimas, skausmas, liūdesys. Eilėraštis gali gimti tiesiog pamačius praeivio šypseną, saulėtekį, išgirdus, kaip teka upė, pasiklausius tylos. Būna, kad nubundu naktį ir eilėraštis iškart pabyra ant popieriaus. Mano tikslas, kad žmonės skaitydami kūrybą pajustų, ką norėjau jiems pasakyti, suprastų mano išgyvenimus“, – tikino mergina, vildamasi, kad jie gali paliesti ir jos eilėraščius skaitančius žmones.
Paulė neslepia jau galvojanti jei ne apie kitą knygą, tai bent jau apie papildytą „Pavasario plunksnos“ leidimą, kuriame vietą atrastų naujausi ar tiesiog šalia knygos likę eilėraščiai.
Lukas Pileckas
