Nuo balandžio 1-osios eismo taisyklių keliuose nepaisantiems pažeidėjams taikomos griežtesnės priemonės. Nors pagrindinės naujienos kelios, svarbiausia jų – nubausti gatvių chuliganus ir girtuoklius prie vairo pareigūnams bus paprasčiau.
Nebeveš į ligoninę
Įtarus, kad vairuotojas neblaivus, pareigūnai girtumą nustatys vietoje. Vairuotojui į alkotesterį pūstelėjus daugiau nei pusantros promilės, jį tekdavo vežti į medicinos įstaigą paimti kraujo papildomiems tyrimams. Dabar policijai to daryti nebereikia.
Nustačius pusantros promilės ir didesnį girtumą, vairuotojas alkotesteriu bus tikrinamas dar kartą. Antrą kartą pažeidėjas į alkoholio matuoklį pūsti turės praėjus 15-30 min. po pirminio patikrinimo. Policija vertins mažesnius alkoholio matuoklio rodmenis.
Jei vairuotojas vis tik nesutiks su alkotesterio duomenimis, jis galės važiuoti į ligoninę atlikti kraujo tyrimą, tačiau susimokėti pažeidėjas turės pats.
Antroji naujiena – išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės atsisakius tikrintis girtumą nebepavyks. Iki šiol gudresni pažeidėjai nesitikrindavo alkoholio matuokliais ir dažnai sulaukdavo tik administracinės nuobaudos. Tokia galimybe naudojosi nemažai stikliuko mėgėjų – sumokėti baudą buvo ne taip skaudu, nei keliauti į teismą ir būti nubaustam pagal Baudžiamąjį kodeksą.
„Pasitaikydavo tokių vairuotojų. Ne itin dažnai, bet tikrai būdavo. Dabar tokios galimybės nėra. Jei atsisakys tikrintis, tai bus prilyginama sunkiam girtumui. O sunkus girtumas, kaip ir vidutinis, automatiškai užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – sakė Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius.
Pasak pareigūno, svaigalų mėgėjai turėtų žinoti ir tai, kad pasikeitė girtumo nustatymo tvarka ir atsakomybė. Didėjo ir baudos – nustačius lengvą girtumą, nuo 0,4 iki 1,5 promilės, arba kitų svaigiųjų ir psichotropinių medžiagų vartojimą, numatyta 800-1100 Eur bauda. Teisės vairuoti atėmimo laikotarpis liko nepakitęs – nuo 1-1,5 m.
Atims teises
A. Dumčius tikina, kad griežčiau baudžiama už chuliganišką vairavimą. Vieną ar kelias Kelių eismo taisykles pažeidusiems vairuotojams ir savo veiksmais sukėlusiems pavojų kitiems eismo dalyviams ar dalyvavusiems nelegaliose lenktynėse, numatoma bauda nuo 170 iki 230 Eur.
Pradedantiesiems vairuotojams už tokius veiksmus nustatyta bauda nuo 450 iki 600 Eur. Abiem vairuotojų grupėms taip pat numatytas teisės vairuoti apribojimas 3-6 mėnesiams.
Dar didesnės baudos laukia vairuotojų, pažeidimą padariusių iš chuliganiškų paskatų. Bauda tuomet siekia nuo 450 iki 550 Eur, o neturintiesiems teisės vairuoti ji padidėja nuo 750 iki 1000 Eur.
Pasak Jurbarko r. policijos komisariato Veiklos grupės tyrėjos Rasos Aliošienės, per pirmąjį šių metų ketvirtį nubausti penki chuliganiškai vairavusieji.
„Vienas jų buvo nufilmuotas akivaizdžiai chuliganiškai vairuojantis – raižė po aikštelę aukštais sūkiais, automobilis slydo. Kiti nubausti už tai, kad lenkė per dvigubas ištisines linijas bei sankryžose, kur to daryti negalima“, – sakė policininkė.
Pareigūnė tvirtina, kad dėl lenkimo įkliuvę vairuotojai nustebo sužinoję, jog neteks teisės vairuoti. „Visi pažeidimai buvo nufilmuoti patruliuojant nežymėtu policijos automobiliu. Toks patruliavimas vyks ir ateityje“, – sakė R. Aliošienė.
Neblaiviems ir kitiems eismo dalyviams grėsmę sukėlusiems vairuotojams nustatyta 900-1000 Eur bauda ir teisės vairuoti apribojimas 2-3 metams. Lengvai apgirtusiems (0,41-1,5 promilės) ir chuliganiškai vairavusiems iš chuliganiškų paskatų vairuotojams numatyta bauda nuo 1200 iki 1500 Eur, o teisė vairuoti atimama 3-5 metams.
Sugriežtintos baudos ir už pakartotinius nusižengimus. Jei panašus pažeidimas užfiksuotas nuo nuobaudos paskyrimo nepraėjus vieneriems metams, vairuotojui numatyta 1000-1500 Eur bauda ir teisės vairuoti apribojimas 3-5 metams. Jei pakartotinis pažeidimas padarytas neturint teisės vairuoti, skiriama 1200-2000 Eur bauda. Visais išvardytais atvejais numatytas transporto priemonės konfiskavimas.
Dėmesys dviratininkams
Pavasaris – metas, kai į kelius išrieda daugiau dviratininkų. Pasak Jurbarko r. policijos komisariato komisaro inspektoriaus Ramūno Budriaus, padėtis su suaugusiais dviratininkais yra patenkinama, tačiau bėdų su vaikais ir paaugliais netrūksta.
„Tėvai savo saugumu rūpinasi, bet pamiršta atžalas. Yra keletas dalykų, ką būtina atsiminti. Pirmiausia, iki aštuoniolikos metų privalomos šviesą atspindinčios liemenės ir šalmai. Dviračiai daugiau ar mažiau atitinka kelių eismo taisyklių reikalavimus,bet kitkas pamirštama“, – sakė pareigūnas.
Vaikų važiavimą gatvėse taisyklės apibrėžia gana griežtai. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems specialų kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų vaikams. Dviratininkų amžius neribojamas tik gyvenamojoje zonoje.
„Deja, matome, kad gerokai jaunesni vaikai vieni dviračiais važiuoja į mokyklas ir panašiai. Tėvai turėtų atsiminti, kad taisyklės sugalvotos ne šiaip, o dėl pačių dviratininkų saugumo“, – tikino policininkas.
R. Budrius primena, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, tam tinkamu kelkraščiu.
Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus. Taip pat, kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviratininkas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Draudžia spygliuotas padangas
Lietuvos kelių policijos tarnyba primena, kad nuo balandžio 1 d. įsigaliojo sezoniniai Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Pirmas – dėl padangų. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojamos vasarinės padangos. Pareigūnai pabrėžia, kad vasarą naudojamų žieminių padangų stabdymo ir atsparumo šoniniam slydimui charakteristikos yra blogesnės, nei vasarinių. Žieminių padangų sukibimo su keliu savybės itin suprastėja, kai kelio danga būna šlapia. Be to, vasarą važinėtos žieminės padangos greičiau dyla ir praranda žiemai reikalingas savybes.
Pasikeitė važiavimo greitis ne gyvenvietėse. Lengvaisiais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu.
Pradedantieji ir vairuoti besimokantys vairuotojai nuo balandžio iki spalio automagistralėse gali važiuoti ne didesniu nei 100 km/val. greičiu, greitkeliuose ne greičiau nei 90 km/val., keliuose su betono ar asfalto danga – 80 km/val., kituose keliuose ne didesniu nei 70 km/val. greičiu.
Lukas PILECKAS
