Nors Lietuva ne Australija, kur knibždėte knibžda žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingų gyvūnų, saugūs gamtoje nesame ir mes. Bene pavojingiausias Lietuvoje besiveisiantis gyvis – erkė. Vien pernai jos platinamomis ligomis susirgo daugiau nei 16 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Vienuolikai žmonių erkės įsisiurbimas baigėsi mirtimi, dalis liko neįgalūs. Mirtis pasiglemžė ir kelis žmones, užsikrėtusius šuniniu kaspinuočiu. Vienas žmogus mirė po širšės įgėlimo.
LRT.lt pateikia pavojingiausių ligų ir būklių, kurias nulėmė gyvūno įgėlimas, įkandimas ar erkės įsisiurbimas, sąrašą.
1. Laimo liga
Laimo liga yra absoliuti rekordininkė pagal gyvūnų perduodamų ligų skaičių Lietuvoje. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), net 15 254 žmonės pernai užsikrėtė Laimo ligą sukeliančiomis bakterijomis – borelijomis. Atvejų skaičiaus augimas šokiruoja, nes užpernai užsikrėtusiųjų borelijomis buvo penkis kartus mažiau. Fiksuoti 2 896 atvejai.
Erkė | D. Umbraso / LRT nuotr.
Nuo Laimo ligos, skirtingai nei nuo erkinio encefalito, nėra skiepų. Imunitetas nesusiformuoja net ja persirgus. Kitaip tariant, žmogus borelijomis gali užsikrėsti daugybę kartų, kaip ir susirgti Laimo liga. Beje, ne visi užsikrėtę borelijomis suserga Laimo liga.
Gera žinia, kad nė vienas žmogus nuo Laimo ligos, bent jau pernai, nemirė. Pasak NVSC entomologės Mildos Žygutienės, Laimo ligos atveju labai svarbu kuo anksčiau pastebėti įsisiurbusią erkę ir ją ištraukti.
„Erkinio encefalito perdavimas įvyksta labai greitai, vos erkei įsisiurbus ir suvilgius žaizdelę savo seilėmis, kuriose ir lokalizuojasi virusas. O štai Laimo ligos galima išvengti, jei erkę pašalinsime per parą ar dar vėliau. Mat ligą sukeliančios borelijos gyvena erkės vidurinėje žarnoje. Tad kol borelijos pateks į žmogaus kraują, praeis palyginti nemažai laiko“, – grįžus iš gamtos įdėmiai apsižiūrėti pataria entomologė.
Į žmogaus odą įsisiurbusi erkė | „Shutterstock“ nuotr.
Ji pabrėžia, kad Laimo ligą, kaip ir encefalitą, platinti gali visų stadijų erkės: lervos, nimfos ir suaugusios erkės. Pati mažiausia yra erkės lervutė, ji maždaug aguonos grūdelio dydžio. Pastebėti ją plika akimi itin sudėtinga, o ir pamačius ištraukti sunku.
M. Žygutienė paneigia mitą, kad susirgus Laimo liga įsisiurbimo vietoje būtinai atsiranda paraudimas, ratilas raudonais kraštais – klaidžiojanti eritema.
„Nebūtinai ši dėmė atsiranda. Egzistuoja skirtingi borelijų tipai. Vienas jų nepasireiškia jokiais požymiais ant odos“, – neapsigauti ragina specialistė.
Vienintelis būdas sumažinti erkės įsisiurbimo riziką – specialūs repelentai ir apranga. Einant į gamtą, rekomenduojama dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnes būtina sukišti į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.
„Teko matyti žmonių, grybaujančių miške su šortais ir šlepetėmis“, – neatsakingo elgesio pavyzdį pateikia erkių specialistė.
Simptomine Laimo liga sergantys asmenys yra efektyviai gydomi antibiotikais, išskyrus sergančiuosius vėlyvąja ligos stadija.
Erkė | D. Umbraso / LRT nuotr.
2. Erkinis encefalitas
Šios erkių platinamos ligos atvejų pernai registruota gerokai mažiau nei Laimo ligos. Iš viso – 807. Tačiau erkinis encefalitas nusinešė daugiausia gyvybių iš visų straipsnyje aptariamų ligų.
Nuo šios sunkios virusinės ligos vien pernai mirė 11 žmonių. Dalis susirgusiųjų liko neįgalūs. NVSC duomenimis, maždaug trečdalis žmonių, persirgusių šia liga, ne visiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.
Vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – pasiskiepyti.
Erkė | D. Umbraso / LRT nuotr.
3. Echinokokozė
Šios sunkios parazitinės ligos, kurią sukelia šuninis kaspinuotis (echinokokas), atvejų kasmet vis daugėja. Žmogaus kepenis dažniausiai pažeidžianti liga – echinokokozė – pernai diagnozuota 158 gyventojams. Du nuo jos mirė. Vienam jaunam vaikinui teko atlikti kepenų transplantaciją.
Apsisaugoti nuo daugiausia lapių platinamo kaspinuočio gana sudėtinga. Lapė bėgiodama barsto išmatas ir išmeta šimtus kiaušinėlių į aplinką. Pakanka suvalgyti neplautą žemuogę, mėlynę ar kitą žemai augančią miške uogą ir, jeigu ant jos yra parazito kiaušinėlių, jie lengvai atsidurs jūsų žarnyne. Plika akimi nematomus kiaušinėlius praryti taip pat galima paglosčius šunį ir nenusiplovus rankų.
Parazitai, kirmėlės žarnyne | „Shutterstock“ nuotr.
Žmogaus prarytus kiaušinėlius kraujas dažniausiai nuneša į kepenis, rečiau – į plaučius, kitus organus, kuriuose kirminas pradeda augti ir vystytis. Užaugusi lerva žmogaus organizme gali išlikti gyvybinga net dešimtis metų.
Liga dažniausiai prasideda be simptomų, toks periodas gali trukti ne vienus metus. Vėliau pažeistuose organuose formuojasi cistos, kiti žalojantys dariniai. Žmogaus laukia netrumpas chirurginis ir medikamentinis gydymas.
Jokie profilaktiniai vaistai nuo parazitų šuninio kaspinuočio kiaušinėlių nesunaikina.
4. Vabzdžių įgėlimo sukeltas anafilaksinis šokas
Higienos instituto duomenimis, pernai 81 žmogui buvo diagnozuota gyvybei pavojinga būklė – anafilaksinis šokas, sukeltas vabzdžio įgėlimo. Vienam žmogui įgėlimas, deja, baigėsi mirtimi.
Širšė | „Shutterstock“ nuotr.
Daugumai širšės, bitės, kito geluonį turinčio vabzdžio įgėlimas baigiasi paraudimu, niežėjimu, skausmu, paburkimu, kuris, pašaldžius įkandimo vietą, atslūgsta.
Tačiau jei įgėlus vabzdžiui tinimas plečiasi į gilesnius sluoksnius, tinsta lūpos, akys, gerklė, žmogus pradeda dusti ar vemti, krečia šaltis, krenta kraujospūdis – būtina nedelsiant ieškoti medikų pagalbos.
Anafilaksija yra labai pavojinga, nes gali baigtis mirtimi, todėl žmogui reikalinga kuo skubesnė reanimacinė pagalba.
Žmonėms, turėjusiems anafilaksinių reakcijų, gydytojai išrašo skubios pagalbos priemonę – adrenalino injektorių. Tai adrenalino tirpalo pripildytas švirkštas, kurį šiltuoju metų laiku būtina visada nešiotis su savimi.
Širšės įgėlimas | „Shutterstock“ nuotr.
5. Apsinuodijimas po angies įkandimo
Vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje – paprastoji angis. Dėl jos įkandimo pernai buvo gydomi 55 žmonės, iš jų 20 – vaikų. Dėl toksinio poveikio ligoninėse atsidūrė 17 asmenų, o ambulatoriškai gydėsi – 38 žmonės. Apie tai LRT.lt informavo Vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius.
Paprastoji angis | G. Paškevičiaus nuotr.
Nors angies nuodai nėra mirtini (Lietuvoje nėra fiksuotas nė vienas mirties atvejis), jie gali sukelti didelį skausmą, tinimą. Retesniais atvejais per pirmas kelias valandas po angies įkandimo gali išryškėti bendri apsinuodijimo simptomai: galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, tachikardija, padidėjęs prakaitavimas, dusulys.
Įkandus gyvatei visais atvejais rekomenduojama kreiptis į medikus.
gerai apsaugo odekolonas tet-a-tet,kazkaip vabalai venge jo kvapo. dar galima daryt misini sipr+gvazdika odekolonai ir burnos skalavimo skystis leda metu kvapo,viska sumaisot vienas prie vieno ir palaikot keleta paru tamisini stalciuje,paskui pries einant i miska plikas kuno dalis ir drabuzius pakvepinat, yra patikrinta per desimtmeti miskuose jo poveikis, nu aisku reikia geriau kuo sviesesniais drabuziais rengtis kad lengvai vabalus pastebet galima butu