Mėgstantiems muziką ar dirbantiems triukšmingoje aplinkoje ausinukai ir ausų kištukai tampa neatsiejama kasdienybe. Pasak Santaros klinikų audiologės, gydytojos otorinolaringologės Danutos Vaitkūnaitės–Zubriakovienės, daugėja pacientų, besiskundžiančių klausos pablogėjimu. LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“ gydytoja pabrėžia, kad labiausiai klausai kenkia į ausį kišami ausinukai ir garsui slopinti skirti ausų kištukai.
Būgnelis sugyja savaime
Į LRT RADIJĄ kreipėsi klausytoja, kuri teigė, kad per ausinukus muzikos besiklausančiam jos vaikui plyšo ausies būgnelis. Kaip teigia otorinolaringologė, tokių atvejų išties gali būti, tačiau dėl to kalti ne tik ausinukai.
„Greičiausiai buvo papildomų priežasčių, tokių kaip išorinės landos uždegimas ar sloga, inicijavusi vidurinės ausies uždegimą. Tada būgnelis, pertvarėlė, kovojanti su infekcija, gaunanti intensyvų garsą, galėjo trūkti. Tai yra sudėtinga ir skausminga problema“, – aiškina ji.

Ausų skausmas | Shutterstock nuotr.
Gydytoja sako, kad būgnelio įplyšimus galima išgydyti, dažniausiai jie sugyja savaime. Tiesa, kartais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, prireikia operacijos.
„Pirmiausia išgydome ligą, uždegimą, jei ji buvo, nutraukiame ausinukų, ypač kišamų į ausį, naudojimą, leidžiame ausiai kvėpuoti, nes labai svarbu švara, sausuma, ir jis išgyja. Jaunam žmogui būgnelis dažniausiai užgyja pats, be jokio randelio viskas susitvarkys. Jeigu nesugytų, yra skiriamos operacijos ir atkuriamas būgnelis“, – teigia D. Vaitkūnaitė–Zubriakovienė.
Priežastis, kodėl pacientai jaučia klausos pablogėjimą, būna besaikis ir ilgalaikis ausinių naudojimas. Gydytoja rekomenduoja naudoti plačius, ausį uždengiančius ausinukus ir vengti į ausį kišamų ausinukų.

Ausinės | Shutterstock nuotr.
„Rekomenduotume naudoti ausines, kurios uždengia visą ausį, o į ausį kištukai būna arba plastikiniai kieti, arba su silikoniniu galiuku. Jie trina landą, užkemša, kaupiasi sekretas ir ausis negali normaliai išsivalyti, didėja išorinės klausomosios landos uždegimo rizika. Į ausis kišti skirtus ausinukus mes retai kada dezinfekuojame, valome, liečiame purvinomis rankomis, dar vienas su kitu pasidalijame, todėl didėja rizika įnešti infekciją ant pažeistos odos. Didiname muzikos intensyvumą, nes norime užmaskuoti aplinkos garsus. Ilgainiui tai gali sukelti nebegrįžtamus klausos pakitimus, vadinamą klausos receptorių, ląstelių pažeidimą“, – pasakoja ji.
80 decibelų riba
Otorinolaringologė ragina atkreipti dėmesį ir į garsumo lygį. Pasak jos, rekomenduojamas 80 decibelų garsas ir tokio galima klausytis ne ilgiau kaip 8 valandas per parą.
„Jeigu mes muzikos klausomės garsiau, rizikuojame pakenkti klausai. Jeigu nežinome, kiek decibelų klausomės, tai stovint šalia asmens, kuris yra su ausinukais, ir girdint, kad jis juos naudoja – girdite būgnus, žemus bosus ar net visą dainą, tai jis klausosi gerokai per garsiai. Jei važiuojate automobiliu ir girdite, kad kitame automobilyje groja muzika, tai žmogus klausosi muzikos jau per garsiai. Rekomenduojama muzikos klausytis nuo valandos iki kelių valandų per parą ir atkreipti dėmesį, kad garsumas būtų 50–60 proc. jūsų galimybių, jei klausomasi per telefoną, tai kad neperžengtų pusės garsumo lygio“, – tikina D. Vaitkūnaitė–Zubriakovienė.

Ausinės | D. Umbraso / LRT nuotr.
Gydytoja kartu atkreipia dėmesį ir į ausų kištukų sukeliamą žalą. Mat juose esantis silikonas dirgina odą, o miegoti kasnakt su ausų kištukais tikrai nepatartina. Turintiems sausesnę odą, ausų kištukus pašnekovė pataria naudoti iki valandos per dieną.
„Dažniausiai ausų kištukus naudoja miegodami poroje, kai vienas iš partnerių knarkia. Deja, didėja rizika susirgti išorinės landos uždegimu, nes yra prakaitavimas, kaupiasi sekretas, ausytė nepailsi. Pailsi tik nuo garso. Ausų kištukai rekomenduojami dirbantiems garsiose aplinkoje, jie sumažina mūsų ausis pasiekiantį garsą, mes saugome klausos ląsteles nuo garso, bet kištukai turi būti prižiūrimi – išvalyti po naudojimo, jei ausis sušlapo – pasivalyti.
Jeigu žmogus serga kitomis odos ligomis, turi sausesnę, dirglesnę odą, tai tikrai mažiau gali naudotis – tik apie valandą. Reikia atkreipti dėmesį į savo simptomus – ar po to ausis niežti, ar šlapiuoja“, – vardija ji.
Vengti ausų kištukų
Sparčiai populiarėja individualiai sukurti ausų kištukai, kurie yra išliejami pagal ausies landą. Tokie dažniausiai yra naudojami profesionalių muzikų. Tiesa, gydytoja sako, kad geriausia nenaudoti jokių ausų kištukų, o prireikus rinktis vienkartinius.
„Ausų kištukų spektras yra labai didelis. Yra tradiciniai, atrodo kaip burbuliukai, kurie ausies landoje išsipučia landoje. Yra aliuminiai, spausdinti su 3 D spausdintuvu, sukurti pagal ausies anatomiją, individualiai sukuriami jums. Dažniausiai tokie naudojami profesionalių muzikų, kurie dirba su muzika, jiems reikia gerai klausytis, juos pasiekia didelė garso banga, todėl jie tokius kištukus naudoja kad apsaugotų klausos nervą.

Ausų skausmas | Shutterstock nuotr.
Geriausia išvis jokių ausų kištukų nenaudoti, rinktis aplinką, kur jų nereikės. Jei visgi reikia, geriau nusipirkti vienkartinius ir po naudojimo juos išmesti, kad nesikauptų infekcija. Jeigu reikia ilgalaikiam naudojimui darbe, tai išsiliekite. Susiraskite įmones, dirbančias su klausos aparatais, jos paprastai lieja tokius kištukus“, – aiškina D. Vaitkūnaitė–Zubriakovienė.
Pašnekovė pastebi, kad kai kurie žmonės gali negirdėti aukšto arba žemo dažnio garsų. Dažniausiai tai byloja apie receptorinių ląstelių pažeidimą.
„Asmuo gali negirdėti tam tikrų garsų. Priklauso nuo asmens nervų pažeidimo, jo galimybių. Paukščiams ir vabzdžiams atbaidyti yra naudojami itin aukšto garso dažniai ir ne visi mes galime jį girdėti. Kad išgirstume tą garsą, mums reikia išjudinti klausos kauliukus, kurie sukels skysčių bangą sraigėje ir užgaus receptorines ląsteles.
Jeigu tame dažnyje receptorinės ląstelės jau pažeistos, mes natūraliai galime tokio dažnio garso ir nebegirdėti. Su amžiumi ryškėja kaulėjimo procesai ir kauliukai nebegalės išvirpėti 8–16 tūkst. hercų dažniu ir mes tų dažnių greičiausiai negirdėsime. Kartais mes negirdime ir žemų dažnių, bet jie mums kelia labai keistą jausmą: tarsi baimę, norą pabėgti. Tai yra itin žemi dažniai, kuriuos jaučia kūnas, bet mes negalime pasakyti, kad tai yra garsas“, – dėsto otorinolaringologė.

Belaidės ausinės | Shutterstock nuotr.
Norintiems džiaugtis nepriekaištinga klausa kuo ilgiau, D. Vaitkūnaitė–Zubriakovienė pataria vengti intensyvaus triukšmo, o ausinukus naudoti kuo tylesniu režimu.
„Taip pat norėčiau paprašyti, kad eidami gatvėmis su ausinukais ir panirę svajonių pasaulyje, neklausykite muzikos labai garsiai, nes neišgirsite kaip atlekia mašina. Saugokite savo saugumą ir klausą, nes jos dar ilgai ilgai reikės“, – apibendrina gydytoja.
Parengė Goda Ponomariovaitė
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše.