Šią savaitę kilę du miškų gaisrai įspėjo, kad miškuose labai sausa ir ne be reikalo beveik visoje šalyje paskelbta ketvirta gaisringumo klasė. Iki aukščiausio pavojaus lygio liko tik vienas laiptelis. Jei miškų gaisringumas pasieks aukščiausią – penktą klasę, miškininkai žmonių sąmoningumu nebepasitikės – dėl itin didelio gaisrų pavojaus miškuose lankytis bus uždrausta.
Sausrą lydi nerimas
Kad ugniagesių ir miškininkų nerimas ne iš piršto laužtas, rodo ir rajone vienas po kito kilę du miškų gaisrai. Antradienį prie Endriušių k. (Smalininkų sen.) užsiliepsnojo maždaug pusė hektaro jaunuolyno. Gesinti ugnies atskubėjo ne tik Jurbarko, Smalininkų, Kidulių ugniagesių pajėgos, bet ir specialus Jurbarko miškų urėdijos ekipažas.
Pasak Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, antradienio gaisrą galima vadinti sėkme. Jaunuolyną ir miško paklotę pelenų ir nuodėgulių plyne pavertusi ugnis nespėjo išplisti į greta esantį brandų mišką. Jei gaisras nuo pažemės būtų pakilęs į medžių viršūnes, o liepsnas pagautų vėjas, ugnies sustabdyti būtų beveik neįmanoma.
„Kiekvienas miško gaisras – sudėtingas. Gesinti labai sunku, jei ugnis įsimeta į medžių viršūnes. Be to, nieko nesimato. Niekada nežinai, koks miško plotas dega. Patikrinti galima tik apibėgant aplink, bet tam niekas neturi laiko. Privažiuoti per mišką taip pat sudėtinga“, – tikino T. Statkus.
Dar vienas gaisras kilo ketvirtadienį Kalnėnuose. Nelaimės išvengta tik dėl laiku pastebėtos ugnies – liepsnos išdegino keliolika kvadratinių metrų paklotės, bet nespėjo persimesti į šalia esantį pušyną.
„Miškai dabar kaip parakas. Užtenka nuorūkos ar degtuko, kad nutiktų didžiulė nelaimė. Todėl labai prašau visų poilsiautojų, grybautojų, uogautojų elgtis atsakingai. Praktika rodo, kad beveik visi gaisrai kyla dėl tyčinės ar netyčinės žmogaus veiklos“, – kalbėjo ugniagesys.
Dažniausiai nelaimę prišaukia ne vietoje numesta nuorūka, stiklo duženos, pavasarį – deginama žolė. Nuo degančios žolės miškas užsiliepsnoja itin lengvai ir greitai. Būtent gaisrų pavojus buvo viena priežasčių, kodėl pernai baudos už žolės deginimą buvo padidintos trigubai.
Stebi žmonės ir įranga
Kasmet rajone kyla iki keliolikos miškų gaisrų, tačiau jų plotas neviršija pusės hektaro. Nors specialistai gamtą saugo pasitelkdami modernias technologijas, dėl neatsakingų žmonių išvengti nelaimių nepavyksta. Gaisrai dažniausiai įsiplieskia Pašvenčio, Jūravos, Kalvelių, Mociškių girininkijose.
Nuo 2011 m. Jurbarko miškų urėdijoje veikia automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema „Firewattch“. Trys specialios vaizdo stebėjimo kameros bokštuose visą parą stebi ir perduoda informaciją į centrinį stebėjimo punktą Jurbarko miškų urėdijoje. Ši sistema – dalis automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos, įdiegtos 24 šalies urėdijose.
Sistema daugiausia stebima Karšuvos giria. Būtent čia yra ne tik didžiausi valstybinių miškų masyvai, bet ir didžiausia gaisro kilimo galimybė. Kitose rajono dalyse vietos drėgnesnės, todėl mažesnė ir gaisrų tikimybė.
Net 48 proc. Jurbarko urėdijos miškų priskiriami aukšto degumo klasei, todėl susirūpinimas priešgaisrine sauga labai svarbus, ypač kai tokios sausringos vasaros. Šis gaisringumo rodiklis didesnis nei šalies vidurkis – mažiau kaip 40 proc. visų Lietuvos miškų priskiriami didelio degumo klasei. Priklausomai nuo gamtinių sąlygų šalies miškuose kasmet registruojama 600–800 gaisrų, kurie nuniokoja apie 300 ha valstybinių ir privačių miškų.
Jurbarko r. 2003 m. kilo 7 gaisrai, iš jų du valstybiniuose miškuose, pažeidę tik 0,26 ha miško, o privačiuose nukentėjo 0,58 ha miško. 2004 m. kilo 4 gaisrai, pažeidę 0,43 ha miško, 2005 m. buvo tik 1 nedidelis gaisras. 2006 m. per 17 gaisrų nukentėjo 9,49 ha miško ir daugiausia nuostolių patyrė privatūs miškai. 2007 m. kilo 5 gaisrai, kurių nuostoliai nedideli. Pastaraisiais metais miškų gaisrai Jurbarko urėdijoje reti.
Didžiulis gaisras kilo Kalnėnų miške 2009 m. balandžio 26 d. Vėjuotą dieną sunkiai valdoma ugnis išplito dideliame privačių miškų plote, išdegė net 36,2 ha.
Vienas didžiausių Lietuvos istorijoje gaisrų 1947 m. kilo būtent Jurbarko miškų ūkyje. Tuomet išdegė net du tūkstančiai hektarų – suplėškėjo beveik visas Kaskalnio miškas. Ugnis sustojo tik ties Viešvilės upeliu ir pelkėmis. Atsodinti sudegusį mišką pavyko tik per dvidešimt metų.
Lukas PILECKAS
