Klasės tuštėja gerokai sparčiau nei savivaldybės pertvarko mokyklas. Šalyje yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka daugiau kaip 80 kv. m ploto. Išlaikyti didžiulius plotus reikia milžiniškų lėšų, o vienam moksleiviui tenkanti suma savivaldybėse skiriasi daugiau kaip tris kartus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė atskleidė, kad optimizavus mokyklų infrastruktūrą būtų galima sutaupyti 20 mln. eurų. Tai leistų skirti daugiau lėšų ugdymui, galbūt net pakelti mokytojų atlyginimus.
Jurbarko rajone vienam moksleiviui išlaikyti, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2014 m. buvo skiriama 2672 eurai. Ši suma buvo 17 proc. didesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį.
„Vienam Jurbarko rajono moksleiviui teko 19 kv. m bendro mokyklų ploto (šalies vidurkis 14 kv. m) bei 6 kv. m klasių ploto (vidurkis 5 kv. m). Jei Jurbarko rajono savivaldybė mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turinti Kelmės rajono savivaldybė, per metus būtų galima sutaupyti apie 1,3 mln. eurų. Kai mokyklos turi mažiau nereikalingo ploto, mažiau pinigų paleidžiama per kaminą“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Daugelyje šalies mokyklų vienam moksleiviui tenka mažiau kaip 15 kvadratinių metrų, tačiau yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka 80, 100 ir daugiau kvadratinių metrų bendrojo ploto. Net ir klasių plotas ne visur išnaudojamos efektyviai. Kai kuriose tos pačios savivaldybės mokyklose klasės plotas, tenkantis mokiniui, skiriasi daugiau kaip 20 kartų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimai rodo, kad jei mokyklos būtų pertvarkytos, atsisakyta nereikalingų patalpų, sujungiamos ištuštėjusios ugdymo įstaigos, kai kuriose savivaldybėse būtų sutaupyta net iki 3 mln. eurų per metus, visos šalies mastu – net 20 mln. eurų.
„Neužpildytose mokyklose švietimui skiriamos lėšos iškeliauja per kaminą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad atsisakius nereikalingos infrastruktūros daug daugiau lėšų būtų galima skirti ugdymo reikmėms, kad ir vadovėliams, kvalifikacijai kelti, o galbūt net algoms. Pavyzdžiui, jei Vilkaviškio rajonas mokyklų aplinkos išlaikymui skirtų tiek lėšų, kaip panašų skaičių moksleivių turintis Telšių rajonas, būtų sutaupoma 2,8 mln. eurų kasmet. Jei Joniškio rajonas mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų panašiai kaip Švenčionių rajonas, sutaupytų 2,5 mln. eurų. Vilniaus rajonas galėtų sutaupyti 2,1 mln., jei mokyklų aplinkai prižiūrėti skirtų tiek pinigų, kiek Kauno rajonas ir panašiai“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Vieno moksleivio ugdymas pigiausiai atsieina didžiuosiuose miestuose. Tačiau didžiuliai skirtumai egzistuoja net ir tarp panašų moksleivių skaičių turinčių savivaldybių. Išskirtinė yra Neringos savivaldybė, kur 2014 m. vieno mokinio ugdymui, skaičiuojant su mokyklos išlaikymui skiriamomis lėšomis, teko 5099 eurai. Apie 3000 eurų vienam moksleiviui buvo skirta Joniškio r., Elektrėnuose ir Zarasų r. Tačiau panašų moksleivių skaičių turinčiose Kretingos r., Visagino, Raseinių r. savivaldybėse vieno moksleivio ugdymas kainuoja beveik perpus mažiau – iki 1800 eurų per metus.
„Bent 11 savivaldybių per metus galėtų sutaupyti daugiau kaip po milijoną eurų, o kai kurios daugiau kaip po 2 milijonus. Paprasti politikai galvoja apie ateities rinkimus, geri politikai – apie ateities kartas. Savivaldybėse turi atsirasti gerų politikų, kurie priimtų reikalingus sprendimus optimizuoti pastatus ir išlaidas jų priežiūrai. Priešingu atveju pinigus ir toliau išleisime per kaminą, o ne moksleiviams“, – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Asta Narmontė
ir rezervas mokytojų atlyginimų kėlimui. Trečdaliu sumažint mokyklų skaičių, atitinkamai mokytojų, ir prašom trečdaliu didesnius atlyginimus. O dabar kai kurios kaimų mokyklos tapo mokytojų prieglaudomis.