Pirmajai parodai „iškepė“ save (7)

Grafiką Vilniaus dailės akademijoje studijuojanti paskyniškė Paulė Vaitkutė surengė pirmąją savo darbų parodą. Šiemet bakalauro studijas baigianti mergina sostinėje eksponuojamus dirbinius pavadino „Sakralumas“. Unikalios parodos darbai sukurti iš duonos.

Šv. Jono g. Medalių galerijoje eksponuojamą parodą menininkė atidarė sausio 10-ąją. Į senus požemius lankytojus pakvietusi mergina pristatė devynis kūrinius. Aštuoni suformuoti iš specialioje krosnyje keptos duonos.

„Tai – trys mano kūno formos ir penkios poros rankų, kurias pagal prosenelės receptą iškepiau iš duonos. Taip pat – knyga, kuri buvo orientuota į Šventąjį raštą, ji spausdinta ant baltos lino drobės. Spausdinimas atliktas naudojant švinines rankas ir karštu presu, kad drobėje būtų išgautas reljefas. Kitaip tariant – nebyliojo antspaudo technika“, – pasakojo menininkė.

Duoną, kaip kūrybinę medžiagą, Paulė pasirinko kaip galimybę kalbėti apie žmogaus santykį su dvasiniu ir fiziniu kūnu. Pasak menininkės, žmogus nepasirenka savo kūno, gauna jį gimdamas.

„Duonos simbolika ir jos sakralumas įvairiose kultūrose sako, kad nesvarbu, koks tai kūnas, kokia lytis ar amžius, svarbu, kad tai – šventa. Šventa tiek kūnas, tiek duona. Todėl visi kūriniai nėra atsitiktiniai, jie turi šventais raštais ir filosofija paremtą prasmę“, – tikino P. Vaitkutė.

Idėja kurti iš duonos kilo viešint gimtinėje. Su seneliu laiką leidusi mergina diskutavo, kodėl kaime miršta bitės, kodėl vanduo užterštas arsenu, ir kalba pati pasisuko apie tai, ką žmonės valgo – apie duoną.

Menininkės mintims realizuotis padėjo ir pokalbis su prosenele. Ši visai atsitiktinai papasakojo, kiek vaikystėje reikdavo vargti, kol iškepdavo duoną. „Galutiniu nuosprendžiu tapo sapnas – susapnavau, kad mano rankos yra iškeptos iš duonos. Tai buvo tarsi įžanga į mano projektą“, – tikino Paulė.

Supratusi, ką nori sukurti, Paulė ieškojo būdų tą padaryti. Pirmiausia bandė kepti savo rankų formos duonos kepalus. Per pusantro mėnesio iškepė keturiolika. Tuomet atėjo eilė rimtesniems iššūkiams – kūno kopijoms.

„Kadangi kūriau darbus apie žmogaus kūną ir jo sakralumą, man buvo svarbu natūralumas. Duoną kepiau pagal savo kūno atspaudą. Ant nuogo kūno buvo pilamas gipsas, maždaug valandą laukiama, kol jis sustings, tuomet sutraukinėjant ir atpalaiduojant raumenis atskyrėme formą nuo kūno. Galvos ir rankų formas teko daryti atskirai – tai sudėtingos formos. Vėliau viską sujungiau.“, – pasakojo Paulė.

Padariusi formas menininkė jas užpildė pagal prosenelės receptą pagaminta tešla, kurios kiekvienai figūrai reikėjo apie 70 ar 80 kilogramų. Tuomet viskas buvo tvirtinama prie specialiai pagaminto rėmo ir keliavo į krosnį.

Tiesa, krosnį taip pat teko pasidaryti. Reikiamo dydžio įrangos menininkei nepavyko niekur rasti. „Padėjo senelis ir tėtis – pastatėme krosnį už ūkinių pastatų. Kepiau gal keturis kartus, kol pavyko. Iššūkiu tapo ir kūrinių atgabenimas į Vilnių – duoną reikėjo apsaugoti nuo pažeidimų“, – sakė Paulė.

„Sakralumas“ – pirmoji P. Vaitkutės autorinių darbų ekspozicija Vilniuje. Ji veiks iki vasario 12 d. Anksčiau menininkė prisistatė kaip keleto įvairių parodų Vilniuje ir Jurbarke bendraautorė.

Kartu tai – dalis Paulės bakalaurinio darbo. Mergina šiemet baigs studijas ir spręs, kur pasukti. Planuose – magistro studijos, tačiau dar nenuspręsta – Lietuvoje ar Vokietijoje.

„Noriu kurti ne tik Lietuvos kontekste, įgyti kokybės ir profesionalumo. Galbūt pasirašysiu sutartį su viena ar kita galerija ir kurį laiką dirbsiu Lietuvoje, o kartu važinėsiu mokytis į užsienį. Visas kūrybines žinias dabar esu sutelkusi į Venecijos bienalę, trienales, Leipcigo knygų mugę. Tai – mano planai penkeriems metams į priekį“, – atviravo Paulė.

Apie užsienį vis pagalvojanti menininkė nepamiršta ir gimtinės. Paulė tikina į Paskynus grįžtanti tuomet, kai nori pailsėti nuo šurmulio ir pabūti gamtoje.

„Gera tiesiog sėdėti su šeima ir gerti kavą. Be to, beplepant, kartais ima ir gimsta puikių idėjų“, – juokėsi menininkė.

Lukas PILECKAS