Balandžio 17 d. Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje (TVM) rajono vadovai ir svečias iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pristatė, kas laukia šios ir Smalininkų Lidijos Meš- kaitytės pagrindinės mokyklos. Numatoma pertvarka sukėlė karštas diskusijas.
Sudėliojo ministerija
Savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pripažino, kad jam ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui Antanui Gvildžiui ministerijos planai – ne naujiena, tačiau atėjo laikas apie tai kalbėtis ir su bendruomene. „Reikalingi politiniai sprendimai, kuriuos priims rajono tarybos nariai, tačiau savo nuomonę turi pasakyti bendruomenė“, – sakė meras.
Ne kartą sprendimus bendruomenei jau po jų priėmimo pristačiusi rajono valdžia šįkart apie permainas suskubo informuoti iš anksto.
Į susitikimą atvykęs Mokymosi visą gyvenimą departamento prie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos direktorius dr. Saulius Zybartas pradėjo iš toli – kaip prieš daugiau nei metus švietimo ministrės įsakymu buvo sudaryta darbo grupė.
Ministerijos darbuotojai, mokslininkai, verslininkai, profsąjungų atstovai sprendė, kokias kryptis rinktis, kad būtų užtikrinta švietimo kokybė. Remiantis darbo grupės rekomendacijomis profesinio mokymo srityje numatyta mokymo turinio pertvarka, mokytojų profesinis tobulinimas, sudaromos sąlygos greičiau pakeisti specialybę, išgryninti mokymo įstaigų kryptis.
Didelę įtaką švietimo sistemos pertvarkos modeliui padarė demografinės ir ekonominės regionų situacijos tyrimai. „Demografiniai duomenys nulėmė, kaip toliau turėtų būti vystomas profesinio mokymo įstaigų tinklas“, – patikino Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius.
Išskirtos trys grupės: didieji miestai, kuriuose, manoma, mokinių niekada nepritrūks, o juose esančios profesinės mokyklos turėtų tapti siauros specializacijos; vidutiniuose miestuose, tokiuose, kaip Alytus ar Panevėžys, profesinėse mokyklose liktų 5-8 programos ir vyktų daugiaplanis mokymas, o mažuose miesteliuose veikiančias profesinio mokymo įstaigas pasiūlyta sujungti su kitomis ten esančiomis mokyklomis ar net kultūros įstaigomis.
Pasiūlymai Smalininkams
Smalininkų TVM priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai, savivaldybė – pagrindinės mokyklos steigėja, todėl pirmasis ministerijos atstovo siūlymas ir buvo jungti šias dvi mokymo įstaigas, o vėliau netgi pagalvoti apie kultūros paslaugų prijungimą. „Į tinklo pertvarkos planą tai ir įrašėme – sukurti vieną įstaigą, kuri galėtų sėkmingai dirbti. Suprantu, kad jums dabar patogu dirbti taip, kaip yra, tačiau sprendimus priimti reikės. Jei viskas užsitęs, gali nelikti pinigų“, – saldainio ir bizūno taktikos ėmėsi valdininkas iš sostinės.
Pasak dr. S. Zybarto, sujungus mokymo įstaigas paslaugų spektras būtų daug platesnis. „Tai gali virsti ilgąja technologijų gimnazija, prisijungti biblioteką, kultūrą. Tokios gyvos įstaigos tampa patrauklios gyventojams“, – įtikinėjo svečias. Vaikams, pasak S. Zybarto, taip pat būtų geresnės sąlygos mokytis, jie galėtų iš karto rinktis ir bendrąją, ir profesinio ugdymo programas. Pasak jo, mokytojai nenukentėtų, sumažėtų tik administracijos ir pastatų, kuriuos reikia išlaikyti.
Išgirdęs nepritariančius balsus svečias paskubėjo patikinti, kad į Smalininkus neatvyko pasakyti, kas bus, norįs tartis: „Neatėjau suvaryti jus į vieną patalpą. Galim nieko nedaryti arba konsoliduoti valstybės ir savivaldybės pajėgas ir judėti į priekį. Vieni nei mes, ministerija, nei savivaldybė nieko nepadarysim. Jei bendruomenė nenorės, tai nieko ir nevyks.“
Panašiai sujungti mokymo įstaigas numatyta 15 Lietuvos vietovių, 13 jau priėmė sprendimus kalbėtis ir tartis, trijose įstaigų sujungimo reikalai jau pasiekė savivaldybių tarybas. Traukinys pajudėjo, ir Jurbarko r. savivaldybė turės apsispręsti, kas bus daroma Smalininkuose. Pokyčiai, pasak dr. S. Zybarto, turėtų įvykti nuo 2019 m. rugsėjo.
Ministerijos siūlymas aiškus – turėtų būti įkurta viešoji įstaiga, kurios dalininkėmis taptų ministerija ir savivaldybė.
Sukėlė priešpriešą
Skaudžiausiai į tokį pasiūlymą reagavo Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos direktorius Artūras Matukaitis ir šios mokyklos pedagogai. Nors tiesiai niekas neįvardijo ir tik priėmus principinį sutarimą apie mokyklų jungimą būtų kalbama apie patalpas naujai įstaigai, aišku, kad pagrindinė mokykla lieka podukros vietoje. Tačiau podukra bus pamaitinta ir aprengta tik tada, jei gerai gyvens ją priglaudusi pamotė – TVM yra ta įstaiga, kuri gali pratęsti pagrindinės mokyklos gyvavimą.
Šiuo metu Smalininkų TVM mokosi 433 mokiniai, o pagrindinėje mokykloje, su darželinukais ir ikimokyklinukais, – vos 150. Tačiau A. Matukaitis įsitikinęs, kad jų mokykla dirba gerai ir gali taip dirbti dar keletą metų. „Taip, vaikų mažėja. Tačiau tikra padėtis gal paaiškės po trejų metų, gal aiškiau bus rugsėjį. Be to, jei vaikų mažėja pas mus, nepadaugės jų ir sujungus įstaigas, kitaip nedirbs ir pedagogai“, – tikino A. Matukaitis.
Pasak ministerijos atstovo, tyrimai rodo, kad mažėjant vaikų mokymo kokybė prastėja. Prie to prisideda jungtinės klasės. Valdininkas tikino, kad dėl prastos mokymo kokybės į Lietuvą nenori grįžti emigrantai.
Tokie valdininko žodžiai skaudžiai žeidė pedagogus. „Aš savo darbą atlieku gerai, nes turiu paruošti mokinius gimnazijai, kur vertins mano darbo rezultatus. Nesutinku, kad emigrantai negrįžta todėl, kad mes blogai mokome. Paaiškinkite, kaip pagerės švietimo kokybė sujungus įstaigas“, – klausė Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė Edita Gylienė.
Tokiems klausimams svečias buvo pasirengęs. Jis vardijo, kad nauja įstaiga gautų papildomą finansavimą infrastruktūrai susitvarkyti, mokymo priemonėms įsigyti, būtų investuojama į pedagogų kvalifikaciją, sukurta papildomų paslaugų. „Tokia įstaiga gali tapti patraukli visam regionui ir pritraukti mokinių iš kitur“, – tikino dr. S. Zybartas.
Į griežtus kolegų žodžius jautriai reagavo Smalininkų TVM direktorė Ina Budrienė: „Jaučiuosi labai negerai, lyg norėčiau kažką sugriauti. Norėdami išgyventi turime susivienyti. Jums nereikia ieškoti vaikų savo mokyklai, mes tai darome visoje Lietuvoje. Jūs mūsų neišgelbėsit, tačiau turim suremti pečius ir žiūrėti, kas geriau bendruomenei.“
Teisingi žodžiai įtampos nesumažino – dviejų švietimo įstaigų bendruomenės viena į kitą žvelgė priešiškai.
Alternatyva – pragaištinga
Nevynioti žodžių į vatą ir drąsiai bei tiesiai žmonėms paaiškinti ministerijos planus paragino Jurbarko r. savivaldybės tarybos narys Petras Vainauskas. „Ar nėra kitų variantų? Pasakykit, ką darytumėt, jei pagrindinė mokykla jungtis nenorės“, – ragino jis.
Ir visos kortos buvo paklotos ant stalo. „Smalininkų TVM tokios, kokia ji yra dabar, išlaikyti nepavyks. Jei įstaigos nebus jungiamos, mes žiūrėsime savo interesų. Turto perteklių atiduosime Turto bankui tvarkyti, optimizuosime įstaigos veiklą iki minimumo ir padarysime ją kitos įstaigos, greičiausiai Tauragės profesinio rengimo centro, skyriumi. O skyriai – patys žinote, kas su jais atsitinka“, – planus atskleidė dr. S. Zybartas. Jis užsiminė, kad kitose vietovėse netgi svarstomos galimybės ant kai kurių įstaigų durų pakabinti spynas.
Tokia alternatyva netenkintų nė vieno, tad sprendimas turėtų būti aiškus. Tą patvirtino ir Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas. „Lieka vienas variantas. Labiausiai mums dabar rūpi, kad likę pastatai būtų panaudoti, o ne virstų griuvėsiais“, – pabrėžė jis.
Susitikime dalyvavę rajono tarybos nariai norėjo išsiaiškinti ir daugiau detalių. Daivarui Rybakovui rūpėjo, ar sujungus įstaigas nepadidės finansinė našta savivaldybei, Liudmila Norkaitienė aiškinosi, kokios bus dalininkų teisės ir pareigos, Algirdas Gudaitis klausė, kiek minimaliai vaikų turės būti naujojoje įstaigoje, o P. Vainauskas suabejojo, ar naujos įstaigos neištiks Turizmo ir verslo informacijos centro likimas, kurį įsteigus drauge su ministerija po kurio laiko teko išlaikyti vienai savivaldybei.
Dr. S. Zybartas patikino, kad sujungimas daugiau savivaldybės lėšų nepareikalaus, o padidėjusią finansinę naštą prisiims valstybė.
Apie tai, kas bus ateityje, galima tik spėlioti, todėl į daugelį klausimų atsakymus reikėtų suguldyti steigiamos viešosios įstaigos nuostatuose.
Reikia drąsių sprendimų
Meras S. Mockevičius linkęs žiūrėti į perspektyvą. „Laimi ne tas, kas atmeta, o tas, kuris apsvarsto perspektyvas. Aiškumo kol kas nedaug, tačiau nuspręsti, ką daryti toliau, turime. Turime turėti rajone profesinį mokymą. Situacija skaudi visiems, bet turime svarstyti, tartis“, – sakė meras.
Dr. S. Zybartas patikino, kad ministerija turi visus paskaičiavimus, tačiau siūlė skaičiuoti ir patiems. „Reikės skaičiuoti, o tai taip pat kainuoja. Todėl turime priimti sprendimą, kuriuo keliu eisime. Jei tarybos nariai ir bendruomenė prieštaraus, tai nieko ir nedarysime. Paliksime spręsti ministerijai“, – sakė S. Mockevičius. Jis patikino, kad bus kalbama su tarybos nariais, o smalininkiečiai savo nuomonę gali perduoti per įstaigų direktorius.
Atmetus asmeninę naudą ir galvojant apie vaikų mokymą bei tai, kas naudinga savivaldybei, o tuo pačiu ir Smalininkams, kiekvienam turėtų būti aišku, kad kito pasirinkimo nėra – įstaigas teks jungti. Tai drąsiai turėtų pasakyti ir savivaldybės vadovai.
Drąsos ir valios reikia sprendžiant visus svarbiausius rajono klausimus.
Tik ar artėjant naujiems savivaldos rinkimams valdžiai užteks valios būti nepopuliariems ir prarasti dalį rinkėjų? Ar tuos pačius rinkimus užuodžianti opozicija nesileis į politikavimą ir galvos apie geriausią variantą gyventojams? Politikos rūbu apvilkti sprendimai ne visuomet būna teisingi. O Smalininkų bendruomenei, norinčiai išlaikyti mokymo įstaigas, dabar kaip niekad reikia vienybės, idėjų ir nuoširdaus darbo.
Jūratė Stanaitienė
O gal jau pats laikas