Plėšrūnai baugina pamiškių gyventojus (1)

Vilkai kelia vis didesnę grėsmę guvulių augintojams. Šį rudenį rajone oficialiai registruoti trys atvejai, kai plėšrūnai papjovė gyvulius. Tačiau atvejų, kai su jais susidūrė gyvuliai ir žmonės – kur kas daugiau.

Rugsėjo 28-ąją Pelučių kaime (Veliuonos sen.) vilkai papjovė dvi avis. Tai antras atvejis seniūnijoje šiemet ir antras kartas, kai nuo plėšrūnų nukenčia tas pats ūkis. Dar vienas vilkų antpuolis fiksuotas rugpjūčio 16-ąją Paalsio I kaime (Šimkaičių sen.). Čia vilkai papjovė ožkavedę ožką ir ožkytę su ožiuku.

Pasak Veliuonos seniūno Egidijaus Mikštos, vilkai – didžiulė bėda, nuo kurios apsisaugoti praktiškai neįmanoma, ypač po keletą gyvulių laikantiems garbaus amžiaus žmonėms.

„Nepadeda nei tvoros, nei šunys. Šiais laikais, jei prie namų ateina vilkai, tai šunys net suamsėti bijo. Manau, kad vilkų daugėja ir ateis tas laikas, kai juo reikės pradėti medžioti smarkiai“, – sakė seniūnas.

Kad vilkai net šalia gyvenviečių elgiasi labai drąsiai, tikino ir į redakciją paskambinusi Gausantiškių gyventoja Birutė Petkevičienė.

Moteris teigia, kad neperseniausiai plėšrūnai užpuolė du jaunus bulius Šimkaičių seniūnijos Pamituvio kaime. Galvijai liko gyvi, tik buvo sužaloti.

Pasak B. Petkevičienės, šį rudenį pirmą kartą savo akimis teko pamatyti vilkus. Nors kaimo pakraštyje ji gyvena 53-ejus metus, iki šiol pilkakailį plėšrūną buvo mačiusi tik zoologijos sode. Senjorė svarsto, kad vilkus į visai šalia namų esančias ganyklas gali atginti badas. Miškuose beveik nebeliko šernų, kuriuos dėl afrikinio kiaulių maro iššaudė medžiotojai.

„Šiemet nematėm nė vieno šerno, kai anksčiau jų lakstydavo būriais, šimtais tiesiog jų būdavo“, – pasakojo moteris.

Nors šernų beveik nebėra, moteris tikina, kad vilkų – tikrai padaugėję ir jie gerokai drąsesni. „Gyvenu čia 53-ejus metus, tačiau niekad nebuvau mačiusi gyvo vilko gamtoje. Dabar pamačiau pirmą kartą. O kaukia tai nuolat. Blogiausia, kad nebežinome, ką reiks daryti. Šiemet išsiversime – žiema artėja, todėl gyvuliai bus uždaryti tvartuose. Bet ateis pavasaris ir vėl bus bėda“, – sakė moteris.

Jurbarko aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Andrius Šašys pritaria nuomonei, kad vilkų daugėja. Tačiau tiksliai suskaičiuoti plėšrūnus įmanoma tik žiemą, kai šie ant sniego palieka pėdas. Bėda, kad keletas paskutinių žiemų sniegingumu nepasižymėjo.

„Manau, kad būtina sureguliuoti vilkų skaičių, tik tuomet nebus bėdos. Jei šitos galimybės nebus, reikės pripažinti, kad savo turtu gali ir privalo pasirūpinti kiekvienas pats asmeniškai. Gyvulius teks varyti į tvartus, laikyti uždarytus“, – sakė A. Šašys.

Pasak aplinkosaugininko, vilkus artyn žmonių ir ganyklų greičiausiai traukia maisto trūkumas – ženkliai sumažėjęs šernų skaičius. Be to, ruduo yra metas, kai plėšrūnai medžioti moko savo jauniklius.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Faustas Bakys įsitikinęs, kad situacija su vilkais Lietuvoje blogėja. Paskutinį kartą plėšrūnai buvo suskaičiuoti 2013-aisiais, kai netrūko sniego. Pagal tai nustatyta, kad tuo metu vilkų šalyje buvo 292.

„Bėda tai, kad iki dabar žiemos buvo be sniego ir vadovaujamasi 2013-ųjų skaičiais. Vilkų populiacija per metus didėja mažiausiai trisdešimt procentų. Todėl tai, kad iki šiol būdavo leidžiama medžioti po 60 vilkų per metus, visiškai neatitiko poreikio, kad būtų sureguliuota populiacija“, – sakė F. Bakys.

Ilgametis medžiotojas įsitikinęs, kad 2013 m. rajone vilkai buvo suskaičiuoti teisingai – 32 plėšrūnai. Tačiau Aplinkos apsaugos ministerija dėl kažkokių priežasčių šį skaičių sumažino beveik trečdaliu – iki 23 plėšrūnų.

„Matematika gan paprasta. Jei vilkų buvo trys šimtai, tai kitais metais – jau keturi šimtai. 60 jų sumedžiodavo. Bet skaičius vis tiek didėjo. Visur sakiau ir dabar sakau, kad esant dabartinei padėčiai situacija tampa nevaldoma, žmonės varomi į neviltį ir ima gintis patys. Neatmesčiau galimybės, kad dalis vilkų krenta nuo brakonieriais tapusių ūkininkų ar medžiotojų rankos“, – sakė F. Bakys.

Medžiotojas tikina, kad vilkų skaičiaus didėjimą rodo ir nuolat miškuose ant dumblo randami pėdsakai. Be to, dar prieš prasidedant afrikiniam kiaulių marui, buvo pastebėta, kad mažėja šernų. Pastarieji – vienas pagrindinių vilkų grobių. Blogiausia, kad šio maisto rezervo plėšrūnams beveik nebeliko.

„Kol vieni šaukia, kad vilkų mažėja, kiti atlieka tyrimus. Tarkime, Gamtos tyrimų centras yra nustatęs, kad Lietuvoje gali būti nuo 1200 iki 1500 vilkų. Pasakysiu tokį pavyzdį – Latvijoje kasmet leidžiama sumedžioti 400 vilkų. Baltarusijoje sumedžiojama apie tūkstantį. Tačiau vilkų ten netrūksta“, – sakė F. Bakys.

Pasak jo, ne veltui žmogus visais laikais vilką laikė pagrindiniu savo konkurentu ir priešu. Šis gyvūnas – labai gudrus ir pavojingas. Todėl susiklosčius palankioms aplinkybėms galėtų be vargo papjauti ir žmogų.

„Ne vienerius metus kaupiu įvairią medžiagą, straipsnius apie vilkus. Turiu rusiškų straipsnių, kur analizuojama, kiek kartų vilkai puolė ir kiek nužudė žmonių nuo XIX a. trečiojo iki aštuntojo dešimtmečio. Aukų būta beveik 80 ir 80 procentų jų – vaikai iki dvylikos metų. Vilkai visada rinkdavosi mažiausią vaiką, kurį galėjo panešti. Labai žiaurių dalykų ten aprašyta“, – sakė F. Bakys.

Medžiotojas įsitikinęs, kad oficiali užpultų ir sudraskytų gyvūnų statistika neatspindi tikrosios padėties. Esą daug kaimo žmonių dėl žalos atlyginimo nei kreipiasi, nei žino, kaip tai padaryti.

Lukas PILECKAS