Sausio 3-ąją Panemunės pilies erdves užliejo meniška mintis ir kūrybos laisvė – nevaržoma, o kaip tik priešingai – išugdyta, įprasminta prabėgusio laiko ir naujų, dar tik vizijose atplaukiančių atradimų. Vinco Grybo memorialinio muziejaus Suaugusiųjų dailės studija, tądien pilyje paminėjo veiklos 25-metį, pristatydama parodą „Savistabos genezė“.
Šis projektas sujungė istoriją, meną ir kūrybos aistrą, paversdamas Panemunės pilį modernios saviraiškos simboliu. Panemunės pilis šiam įvykiui tiko kaip jokia kita erdvė. Istorinė aplinka, kadaise garsėjusi savo prabanga ir kultūros puoselėjimu, tapo idealiu fonu dailės studijos dalyvių kūriniams. „Norėjome, kad darbai atsiskleistų tuščioje, istoriškai įspūdingoje erdvėje, kur niekas netrikdytų žiūrovo dėmesio – nei skulptūros, nei muziejiniai eksponatai“, – parodos sumanymą atskleidė studijos vadovė, menininkė Rasa Grybaitė.
„Savistabos genezė“ – pavadinimas, kuris iš pirmo žvilgsnio intriguoja ir kviečia gilintis. Pasak R. Grybaitės, šis pavadinimas apibūdina 25-erius metus trukusį dailės studijos dalyvių augimą. „Per tuos metus studijos narės išmoko stebėti save, vertinti savo galimybes, drąsiai priimti kūrybinius iššūkius. Kartais iškildavo idėjų, kurios iš pradžių atrodė neįgyvendinamos, tačiau nuosekliu darbu viskas buvo įmanoma. Šis projektas – tai simbolinis įrodymas, kad kūryba neturi ribų.“
Studijos dailininkių kūrybai įtakos turėjo Viduramžių epochos architektūra ir šią epochą tyrinėjęs Jurgis Baltrušaitis jaunesnysis, žinomas visam Vakarų pasauliui Paryžiaus Sorbonos universiteto profesorius, daugelio pasaulio akademijų garbės narys, viduramžių meno tyrinėtojas. Jis pradėjo tyrinėti meną komparatyvistinės estetikos požiūriu, kuris teigia, kad įvairių kultūrų įtakos yra sumišę, nei viena kultūra, nei vienas žmogus nėra atskira sala, kiekvienas esame gabalėlis ir to, ir ano, ir trečio.
Parodoje pristatytuose darbuose atgijo senosios Europos, Armėnijos, Sakartvelo katedrų elementai, XII–XIV a. gotikiniai ornamentai, rozetės, reljefai ir skulptūros. Tai tapo parodos kūrinių pagrindu – vizualiniu ir idėjiniu. Kiekviena dailės studijos narė pasirinko temą, atitinkančią jos vidinį pasaulį ir kūrybinius polinkius.
Sukurti darbai reikalavo ypatingo dėmesio ir kruopštumo. Viena pagrindinių sąlygų – didelis formatas, kurį įgyvendinti buvo ne tik techniškai sudėtinga, bet ir kūrybiškai iššūkių kupina užduotis. „Kiekvienam žmogui paskyriau darbą pagal jo charakterį ir kūrybinį pajautimą. Tos, kurios mėgsta detales, dirbo su smulkiomis kompozicijomis, o tos, kurioms artima šviesos ir erdvės logika, gavo užduotis, susijusias su architektūrinėmis formomis“, – apie procesą pasakojo R. Grybaitė.
Kūryba vyko keturis mėnesius, o ypatingai intensyvus laikotarpis buvo gruodį. „Paskutiniai potėpiai buvo uždėti prieš pat Naujuosius metus, todėl kai kurie darbai dar nespėjo gerai išdžiūti“, – pridūrė vadovė.
Parodoje dalyvavo visos dailės studijos narės: Eglė Blažiūnaitė, Audronė Martinaitienė, Laima Mickūnienė, Romarika Pikelienė, Daina Tolpežnikienė, Vilija Dovidaitienė, Sandra Mielkaitytė, Ramutė Bakanienė, Irmina Ambrozevičienė, Odeta Kniečiūnienė, Onutė Siaurusaitienė, Jolanta Tamošaitienė, Alma Buch, Vilmanta Šulskienė, Daiva Mockienė, Romutė Gervylienė, Birutė Elena Mockienė, taip pat trys dailės profesionalės – Gabija Viduolytė, Jurgita Davidavičienė ir Rasa Grybaitė. Kiekviena menininkė savo darbuose atskleidė unikalų požiūrį į temą.
Dvylikos kolonų salėje, prie šventinės eglutės, kiekvienas darbas buvo pristatytas individualiai, atskleidžiant jo kūrybinę istoriją ir ją sukūrusios dailininkės unikalumą.
Birutė Elena Mockienė, studijos narė nuo pat įkūrimo pradžios, sukūrė darbą, įkvėptą žydrųjų dožų rūmų gotikinių ornamentų. „Labai norėjome šią parodą atidaryti taip pažymėdami ne tik dailės studijos, bet ir Birutės jubiliejų, kurį paminėjome lapkričio mėnesį. Birutei sukako 90. Gavusi šią užduotį Birutė pasakė, kad tai bus jos paskutinis darbas, bet baigusi nusprendė, kad tęs dalyvavimą studijos veikloje,“ – džiaugėsi R. Grybaitė.
Jauniausia dalyvė Eglė Blažiūnaitė, vos 23-ejų, savo pirmąjį darbą sukūrė per rekordiškai trumpą laiką – vieną mėnesį. Jos kūrinys simbolizuoja jauną energiją ir inovatyvų požiūrį.
Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pasveikino dalyvius, pabrėždamas meno reikšmę bendruomenei. „Kiekvienas kūrinys yra stebuklas. Kiekvienas žmogus gali padaryti stebuklą, bet kaip tą stebuklą surasti – tai dar didesnis stebuklas. Svarbiausia pačiam sau įrodyti, kad nieko nėra negalimo.“
Dalyvės dėkojo R. Grybaitei už jos idėjas, įkvėpimą ir kūrybinį palaikymą. „Kas mes be tavęs…“, – jausmingai kalbėjo moterys, dėkodamos savo vadovei.
„Mes čia kaip šeima. Iš pradžių visos buvo jaunos mamos, pergyveno, kad kažkas susirgo. Dabar labai džiaugiuosi, kad tos mamos jau tapo jaunom močiutėm“, – džiaugėsi suburta meno mylėtojų bendruomene R. Grybaitė.
Už palaikymą ir supratingumą padėkota meno studijos dalyvių šeimoms, sudariusioms galimybę meno entuziastėms įsijausti į kūrybinį procesą. Paroda „Savistabos genezė“ tapo išskirtiniu jubiliejinės šventės akcentu. Ji ne tik parodė studijos dalyvių kūrybines galias, bet ir atskleidė, kad menas gali vienyti žmones, inspiruoti naujas idėjas. Tai buvo ne tik meno šventė, bet ir liudijimas, jog kūryba neturi amžiaus, laiko ar ribų. Tačiau turi galią suburti, sutelkti, įkvėpti ir siekti tikslo.
Ligita Gražulevičienė
