Griežtos karantino taisyklės ir viruso baimė gyventojus įkalino namuose. Dabar kaime ar miestelyje sutikti žmogų dar mažesnė tikimybė nei anksčiau. Rajono seniūnijose, pasak kalbintų seniūnų, ramu, tačiau ramybė sąlyginė, kai visas pasaulis gyvena tarsi ant tiksinčios bombos. Seniūnijų vadovai akcentuoja gyventojų atsakomybę ir pasitiki jų sąmoningumu.
Sąlyginai saugiai
Pagal savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą kovo 23 d. baigtas šildymo sezonas kai kuriose savivaldybės įstaigose, taip pat ir seniūnijų pastatuose. Tačiau seniūnijų darbuotojai dirba kaip dirbę. Darbo vietoje kovo 25-ąją radome ir Eržvilko seniūną Gintarą Kasputį.
„Normaliai mes čia gyvename. Dirbame visi. Bet žmonės į seniūniją negali ateiti – mes užrakinom duris iš pirmos dienos“, – sakė seniūnas ir patikino, kad dėl išjungto šildymo kol kas nešąla, o jei užeitų žiemiški orai, gamta juk nenuspėjama, turi kūriką ir malkų.
Eržvilko seniūnas džiaugiasi, kad bendruomenės labai greitai suprato, jog reikia saugotis. Ypač, pasak seniūno, žmonės saugosi kontaktų su grįžtančiaisiais iš užsienio.
„Gyventojai žino, kas ką dirba, kada parvažiuoja, ir jei pamato, kad kažkas grįžęs ir kas nors ne taip, labai greitai signalizuoja.
Tada jau mes dirbame – susirenkam informaciją, kur buvo, kaip ir su kuo bendravo, informaciją tikrinam ne iš vieno šaltinio, bet iš kokių trijų.
Susisiekiame ir su galimais pažeidėjais arba su jų artimaisiais.
Nesusipratėlių būna vienas kitas, bet jie greitai paklūsta tvarkai“, – pasakoja G. Kasputis.
Čia kaip tau žmonės signalizuoja? Pypina su klaksonais ar kaip? Ir dingo jūsų anksčiau siautėje kaimo buduliai dabar gryžtantys iš užsienio ar jie klusniai laikosi karantino?