Rūkymas yra vienas labiausiai paplitusių žalingų įpročių, tačiau dažnas rūkorius net nežino, dėl ko tiksliai cigarečių dūmai yra tokie pražūtingi. Prasklaidžius cigarečių dūmus pamatome, kad tabako degimo metu išsiskiria daugybė nuodingų medžiagų: dervų, anglies monoksido ir įvairių kancerogenų. Jų cigarečių dūmuose priskaičiuojama apie 6000.
Degimas – pagrindinis kaltininkas
Pridegus cigaretę joje esantis tabakas pasiekia maždaug 600 laipsnių temperatūrą, ima degti, o tabako degimo metu išsiskiria daugybė pavojingų medžiagų. Degančios cigaretės dūmai ir juose esantys chemikalai iš karto ima dirginti nosies ir gerklės gleivinę. Todėl įtraukus dūmą neretai užsikosėjama. Įkvepiami dūmai su dervomis ir kitais kenksmingais cheminiais junginiais tuoj pat nužudo milijonus burnoje esančių gerųjų bakterijų, kurios yra svarbios virškinimo sistemai ir apsaugai nuo infekcijų. Burna išdžiūsta. Tuo pat metu karštis ir degimo metu susiformuojančios dervos ima veikti dantų emalį ir dantenas. Dėl to ilgą laiką rūkančių žmonių dantys būna pageltę.
Tačiau čia įtraukiamų dūmų daroma žala tik prasideda.
Iš burnos – tiesiai į kraują
Pavojingos medžiagos, kurių degančios cigaretės dūmuose suskaičiuojama apie 6000, iš burnos keliauja į plaučius. Dėl dūmų sumažėja plaučius saugančių gleivių kiekis, o su kiekvienu įtraukimu žala vieno svarbiausių žmogaus organų audiniams yra vis didesnė. Dėl to rūkantiesiems tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra 15-30 kartų didesnė nei šio žalingo įpročio neturintiems žmonėms.
Degant cigaretei išsiskiriančių kenksmingų medžiagų kelionė po organizmą tęsiasi toliau. Iš plaučių pavojingi cheminiai junginiai patenka į kraują ir kartu su juo išnešiojami po visą kūną bei įvairius organus.
Pabaigus rūkyti cigaretę, organizmą iškart paveikia dūmuose esantis anglies monoksidas. Šis pavojingas junginys išstumia deguonies molekules ir sumažina jų koncentraciją kraujyje. Dėl to po rūkymo užsiimant aktyvesne fizine veikla gali imti „trūkti kvapo“. Kol su cigarečių dūmais įkvėptas anglies monoksidas pilnai pasišalina iš organizmo, gali praeiti nuo 8 iki 48 valandų.
Gali baigtis onkologinėmis ligomis
Vis dėlto viena didžiausių cigarečių dūmuose esančių blogybių yra kancerogenai. Tai vėžį sukeliančios medžiagos, kurių degant tabakui išsiskiria arti 100 Kancerogenai per kraują patenka į organizmo ląsteles ir gali pažeisti ar pakeisti jų DNR – įskaitant dalis, kurios užtikrina apsaugą nuo vėžio. Be to, kancerogeninės medžiagos apsunkina organizmo pastangas atitaisyti ląstelėms jau padarytą žalą. Dėl šių priežasčių įvairių organų ląstelės gali pradėti dalintis nevaldomai. Tai – vienas iš vėžį sukeliančių veiksnių.
Kuo daugiau ir dažniau rūkoma, tuo rizika susirgti onkologinėmis ligomis didėja. Visgi net ir retsykiais sutraukiamas cigaretės dūmas didina vėžio riziką. Ir ne tik jo. Cigaretės dūmuose esantys cheminiai junginiai taip pat gali lemti kraujagyslių uždegimus ir jų susiaurėjimą, o tai didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – įskaitant insultą ir miokardo infarktą.
Nikotinui – nepelnyti kaltinimai
Įsisenėjęs mitas, kad nikotinas yra didžiausia cigarečių kenksmingumo priežastis. Tačiau tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek Lietuvos nacionalinis vėžio institutas skelbia, kad pats nikotinas vėžio nesukelia.
Iš tiesų didžiausią pavojų kelia ne nikotinas, bet dūmai, kurie išsiskiria cigaretei degant aukštoje temperatūroje. Nikotinas – natūrali cheminė medžiaga, esanti tabako augale, kuri sukelia priklausomybę rūkymui. Nors dauguma rūko būtent dėl nikotino, kartu su cigaretės dūmais gauna ne tik nikotino, bet ir kokteilį kenksmingų cheminių medžiagų, kuris žaloja organizmą.
Taigi, cigarečių dūmuose slypi dideli pavojai. Su jais susiduriama vos pridegus cigaretę. Norint cigarečių daromos žalos išvengti, geriausia išvis atsisakyti šio žalingo įpročio. Be to, kaip alternatyvą cigaretėms kalbama ir apie nikotino gaminius, kuriuose degimo procesas nevyksta. Manoma, kad pašalinus degimą galima gauti to paties nikotino, tačiau kenksmingų medžiagų kiekis ženkliai sumažėja.
