Birželio 9-osios pavakarė Jurbarko viešosios bibliotekos kiemelyje nusidažė alyvine spalva – Jurbarke tai reiškia tik viena: susirinko jaunieji savanoriai. Alyvinė – jų aprangos išskirtinė spalva. Bet ir proga šįkart buvo ypatinga – baigiamasis projekto „Prasmingi metai“ renginys, įvertinęs rezultatus ir Jurbarke auginamą savanorystės kultūrą.
Kvietė išbandyti savanorystę
Prasminga, jautru, o ir smagu – taip būtų galima įvertinti gausaus savanorių būrio, jų mentorių, organizacijų atstovų bendrystės vakarą, turtingą nuoširdžių žodžių, padėkų, apdovanojimų ir palinkėjimų. Bet kalbant apie finišą, pradėti reikia nuo starto.
„Prasmingi metai“ – asociacijos „Jurbarkas gyvas“ vadovės Aušrinės Meškauskienės sudėliotas projektas. Aušrinė, bene visą savo laisvą laiką skirianti jaunimui, ir gausus būrys savanorių, Jurbarke susilieja tarsi į vieną, visus jungiančią, savanorystės tapatybę. Projektas prasidėjo pernai spalio mėnesį ir baigėsi veiklą apibendrinančiu renginiu šį birželį.
Pasak A. Meškauskienės, ne vienerius metus dirbančios su jaunaisiais savanoriais, „Prasmingų metų“ projekto esmė – pakviesti jaunimą „pasimatuoti“ savanorystę.
„Aplankiau visas miesto mokyklas, kalbėjausi su visų 7-8 klasių moksleiviais, gimnazijoje surengėme bendrą susirinkimą“, – pasakojo Aušrinė, turėdama tikslą, kad jauni žmonės pabandytų savanorystę ir suprastų, koks turi būti savanoris.
Didžiausias siekis buvo, kad atsilieptų paaugliai, kuriems galbūt trūksta bendravimo, kartais – drąsos, ir rastų juos padrąsinančią, ugdančią bendruomenę.
Pradžiuginęs
skaičius – 72
Kvietimas buvo išgirstas: savanorystę pagal „Prasmingų metų“ projektą pradėjo 110, baigė 72 jaunuoliai. Savanoriavimo veikla taip pat turi savo statistiką ir ji įspūdinga: atlikta 1061 savanorystė, savanoriauta 4160 valandų!
Projekte dalyvavusius jaunuosius savanorius lydėjo penkiolika mentorių, dirbusių kaip projekto koordinatoriai. A. Meškauskienė pamini vos kelis – Emą Pamataitytę, brolius Budelskus – bet pripažįsta, kad kurį nors iš penkioliktuko išskirti būtų sunku, visi dirbo daug ir atsakingai.
Mentoriai – tas pats jaunimas, savanorystės prasmę ir principus supratęs įsijungus į asociacijos „Jurbarkas gyvas“ veiklas. Be jų patirties ir užsidegimo, pasak Aušrinės, projektas nebūtų pajudėjęs – mentoriai buvo patikimi tarpininkai tarp projekto „štabo“, savanorių ir juos priėmusių organizacijų.
Skriejo padėkos
Projekto „Prasmingi metai“ savanoriai dirbo daugiau nei dvidešimtyje Jurbarko rajono organizacijų ir įstaigų. A. Meškauskienė atkreipė dėmesį, kad savanorius priimančioms įstaigoms taip pat teko nemažas krūvis: reikėjo pasiruošti, kad jaunimo savanoriavimas būtų prasmingas, skirti pakankamai laiko bendravimui.
Bene daugiausia savanorių priėmė Jurbarko viešoji biblioteka, Jurbarko sporto ir kultūros centrai, savanorystei atviros durys buvo ir Jurbarko r. savivaldybėje. Savanoriai mielai padėjo Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrui Smalininkuose ir Viešvilėje, Jurbarko krašto muziejui.
Rinkdami savanorystės valandas vyko į Smalininkų senjorų namus, Eržvilko senelių globos namus, VšĮ „Jurbarko socialines paslaugas“. Talkino politiniams kaliniams ir tremtiniams, Maisto bankui, Caritui ir organizacijai „Auksinė begalybė“, mokykloms ir vaikų darželiams…
Visoms priėmusioms organizacijoms ir įstaigoms savanoriai atsistoję padėkojo plojimais, o ir patys renginyje sulaukė padėkų, dovanų ir linkėjimų nenutolti nuo savanorystės.
Projektą nuo pirmos idėjos iki paskutinio, šventinio renginio globojęs savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius akcentavo, jog šis jaunimas šiandien rodo, kad Jurbarko rajono ateitis yra patikimose, atsakingose ir kūrybingose rankose. Projektą rajono vadovas vertino kaip ištobulintą, unikalią sistemą, įtraukiančią jaunimą ir suteikiančią galimybę surasti savo vietą, išbandyti save.
Didelis darbas
Kad projekto „Prasmingi metai“ dalyviai atliko labai didelį darbą, kalbėjo ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Aušra Baliukynaitė. „Ateiti ir daryti tai, ko niekada nedarėte, bandyti tai, ko niekada nebandėte, yra ir suaugusiems iššūkis. O jūs į tą suaugusiųjų pasaulį atėjote labai drąsiai ir labai tvirtai. Tai mums žiūrint į jus lieka tik palinkėti noro, ryžto, nebijojimo klysti ir savęs ieškojimo“, – sakė A. Baliukynaitė.
Apie projekto paskatintas „lenktynes“ Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje, vertindama savanorystės projektą, kalbėjo mokytoja Danguolė Juščienė. Pasak jos, progimnazijoje lenktyniaujama, kas surinks daugiau socialinių pilietinių valandų. Mokytoją stebino, kad pasigirsta kalbų, jog šių valandų skaičių, nors tereikia per metus surinkti 20, reikia mažinti. Naujamiesčio progimnazijoje situacija kita – yra surinkusių ir 120, ir 149 socialines pilietines valandas. Todėl D. Juščienė apie projekto iniciatorius, išjudinusius jaunimą, kuris atliko daug prasmingų, reikalingų ir Jurbarką vienijančių darbų, kalbėjo su didžiule pagarba.
Sieks nacionalinio savanorystės standarto
Projektas baigėsi, bet prasmingi darbai tęsiasi. Aušrinė Meškauskienė viliasi, kad 72 pažymėjimus ir padėkas už savanoriavimą gavę savanoriai, nuo šios veiklos nenutols. Planų daug – mokymai, nauji projektai ir nacionalinio savanorystės standarto siekis.
Nacionalinis savanorystės standartas yra kaip praktinis įrankis organizacijoms, padedantis užtikrinti kokybišką savanoriškos veiklos organizavimą, savanorių įtraukimą, jų motyvaciją ir tinkamas veiklos sąlygas. Pasak A. Meškauskienės, atitikti šį standartą yra labai svarbu, jis suteikia kitą veiklos kokybę. Todėl asociacijos „Jurbarkas gyvas“ vadovė viliasi teigiamo rezultato bendradarbiaujant su Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo lektore, savanorystės konsultante Neringa Kurapkaitiene ir Milda Lukoševičiūte, taip pat savanorystės konsultante, turinčią didžiulę patirtį savanorystės veikloje.
„Prasmingų metų“ projekto pabaigos šventė – tik stotelė su pačių savanorių meniniu sumanymu ir skambėjusia muzika. Savanorystės kelias vingiuoja tolyn, o planai ir mintys dėliojami Jurbarko savanorių namais tapusioje bibliotekoje – čia jie visada laukiami, čia kunkuliuoja idėjos ir nauji sumanymai.
Jolita Pileckienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
