Sportininkai iš Jurbarko MMA „Panteros“ klubo liepos 10-12 d. vyko į Lietuvos MMA ir džiu džitsu federacijos surengtą sporto stovyklą. Stovyklautojus svetingai priėmė „Jaurakano“ sodybos, įkurtos Jauros I kaime, Molėtų r., šeimininkas Linas Šantaras – dziudo sportininkas, Kaune treniruojantis jaunimą. Sodyboje nerasi didelių patogumų ir prabangos – jaunimas gyveno palapinėse, virtuvėlėje gaminosi maistą, maudėsi ežere, tačiau čia puiki vieta treniruotėms – įrengta didžiulė sporto salė su tatamiais, galima treniruotis ir atviroje pavėsinėje lauke. L. Šantaras sodyboje visada mielai priima sportininkus, rengia varžybas, kovinių sporto šakų festivalius.
Pabėgti iš miesto
Jau seniai apie stovyklą vaikams galvojęs Lietuvos MMA ir džiu džitsu federacijos prezidentas Mindaugas Smirnovas, kuris yra ir sporto klubo „Pantera“ vadovas, šiemet stovyklauti pakvietė įvairaus amžiaus žmones, kuriems įdomus sportas, judrus gyvenimo būdas. Iš Jurbarko į stovyklą vyko apie 20 sporto mėgėjų – nuo mažiausiųjų aštuonerių metų kovotojų iki suaugusių sportininkų.
Iš viso į „Jaurokaną“ susirinko per 70 kovinių sporto šakų atstovų. Be Jurbarko „Panteros“, atvyko atstovai iš Šakių „Audros“ ir „Ošimo“, Kauno „BJJ Legion Lithuania“, „Otso gym“ ir „Kauno Strikers“, Molėtų „Igoramo“, „Lutador Klaipėda“, Kelmės „Vikingo“ ir Rygos (Latvija) „Sev Arch“ klubų, sportininkų šeima iš Radviliškio, treneriai.
„Stovyklos tikslas – suburti bendraminčius, gerai pasportuoti, išmokti kažko naujo, pasisemti patirties, pasikeisti žiniomis bei gerai praleisti laiką. Dažnas klubas rengia vasarą savo stovyklas. Į šią stovyklą pasikvietėme artimų kovinių sporto šakų klubų sportininkus. Dalyviams buvo įdomu susipažinti su kitomis kovos rūšimis, išmokti naujų technikų“, – pasakoja M. Smirnovas.
Sportininkai daugiausia laiko praleisdavo sporto salėje – vyko seminarai-treniruotės. Treneris Rokas Natuševičius iš Kauno vedė braziliškojo jiu-jitsu treniruotes, Aušra Smirnovienė kovotojus privertė prakaituoti jiems nepažįstamos jogos užsiėmimuose, o po kauniečių Tado Rimkevičiaus ir Sauliaus Šeškevičiaus energingos ir balsingų šūksnių lydimos MMA ir muai thai treniruotės ne vienas patyręs sportininkas, braukdamas prakaitą, vos pasiekė poilsio vietą.
Visada grįžta
Žymantas Maumevičius – 22 metų džiu džitsu sportininkas yra iš tų, kurie pradėjo sportinį kelią „Panteroje“ ir išvykę iš Jurbarko, trenerio pakviesti visada sugrįžta dalyvauti varžybose. Yra ir daugiau tokių – Paulius Mockevičius, Vaidas Čiauška, Rytis Vainikonis. M. Smirnovas vis paragina jaunuolius atstovauti Jurbarkui, ir jie neatsisako. Tačiau į stovyklą atvyko tik Žymantas, kitiems vasaros planai, darbai atima laisvą laiką.
Dabar Žymantas gyvena, dirba ir mokosi Kaune. Į stovyklą atvyko susitikti su draugais, pabėgti nuo darbų, pabūti su savimi. Paskutiniais metais vaikinas pristabdė savo sportinę karjerą. Prieš trejetą metų kovodamas patyrė rimtą traumą – atvirą rankos lūžį. Prireikė gerų metų visiškai išgyti, po to sportuodavo nepersistengdamas. Rudenį Žymantas žada vėl rimtai užsiimti sportu, tad ši stovykla tapo įžanga ir savęs išbandymu.
Ž. Maumevičius į „Panterą“ atėjo gana vėlai – būdamas aštuoniolikos. Iki tol užsiiminėjo kitomis sporto šakomis. Kitur vis kažko trūko: orientaciniame sporte trūko bendravimo – lakstai vienas po miškus, nėra kontakto su žmonėmis, krepšinyje buvo mažai pasistumdymų, nors energija lipo per kraštus, o rankinio patiko trenerė, bet pats sportas – ne. Pasak Žymanto, reikėjo veiksmo, norėjosi jėgos sporto, o dar nešiojo akinukus, tad ir patyčių sulaukdavo, ruošėsi išvažiuoti mokytis į didesnį miestą, kur galėjo prireikti apsiginti ar apginti šalia esančius, todėl nusprendė išmėginti jiu-jitsu ir K1, nes dziudo – nepatiko. Vaikinas mėgo pažiūrėti meistrų video, domėjosi kovos menų istorija, filosofija.
Po mėnesio treniruočių Žymantas sudalyvavo pirmosiose varžybose ir … laimėjo antrą vietą. Buvo daug džiaugsmo, bet ir šiek tiek liūdesio, nors pralaimėjo profesionaliam MMA sportininkui. Pasipylė varžybos ir laimėjimai.
„Žymantas labai sparčiai tobulėjo. Jis turėjo puikius duomenis imtynėms ir daug dirbo, darydavo viską, ką patardavai ir ko reikėjo pergalėms“, – gražių žodžių auklėtiniui negaili treneris M. Smirnovas.
Išvažiavęs mokytis į Kauną Ž. Maumevičius toliau sportavo – taupydamas studentiškai negausius pinigus pasirinko nemokamas dziudo treniruotes pas trenerį Liną Obcarską. Čia ateidavo sportuoti ir kitas buvęs „Panteros“ kovotojas, dabar varžyboms teisėjaujantis Donatas Sandonavičius, tad nuo jurbarkietiškos mokyklos nenutolo. Žymantas šiuo metu taip pat teisėjauja šoninio teisėjo pozicijoje. Planuoja gauti licencijas, kad galėtų šį darbą dirbti visose varžybose.
Pasak Žymanto, stovykloje buvo smagu „paragauti“ kitų kovos stilių. „Labai nustebino joga, kurios pabandžiau pirmą kartą. Esu nelankstus, todėl joga galėtų padėti tapti lankstesniu. Nėra tos pozos tokios lengvos kaip maniau. Esu imtynininkas, todėl buvo įdomu pakovoti muai thai stiliumi. Kai turiu boksuotis, jaučiuosi išėjęs iš komforto zonos, o ant kilimo, imtynininko pozicijoje – esu dievas“, – juokėsi Žymantas.
Pasak imtynininko, į stovyklą vyko dar ir todėl, kad reikėjo išsikrauti. Intensyviai nesportuojant susikaupia emocijos, kurios vėliau ar anksčiau sprogsta. Išėjęs į ringą turi negalvoti nieko. Kai esi ramus, visiškai kontroliuoji savo kūną ir jausmus. Po treniruočių ar varžybų išeini švarus kaip vaikas.
Žymantas dėkingas treneriui ne tik už sportinę techniką, bet ir už žmogiškumo pamokas: „Su treniruočių draugu kalbėdavome, kad net užsidegus sporto salei su kibiru vandens ramiai prieitų besišypsantis Mindaugas ir pasiūlytų užgesinti. M. Smirnovas niekad nepyksta, yra draugiškas, skatina siekti rezultato, bet nespaudžia. Tai – tikras treneris.“
Poilsis ir varžybos
Jaunimas stovykloje ne tik treniravosi. Vakarais sodybos „restorane“ netildavo trenerių diskusijos, sportininkai bendravo su naujai surastais draugais, daug emocijų sukėlė filmai – taip pat apie sportininkus, kalbos netildavo ir palapinėse, ir sporto salėje, į kurią miegoti susikraustė lietaus permerkti stovyklautojai.
Kad ir permainingas buvo oras, prakaitą nuplauti traukdavo šiltas ežero vanduo, radusieji jėgų po treniruočių varžėsi tinklinio aikštelėje, o didžiausia pramoga mėgstantiems varžytis jaunuoliams tapo dažasvydis. L. Šantaras sodyboje sukūrė idealias sąlygas šiam žaidimui – kovotojai gali slėptis ir pulti didžiulėje medžiais ir aukšta žole apžėlusioje teritorijoje, kurioje stūkso apgriuvę pastatai, o kieme riogso sugedusios, apdaužytos mašinos. Ir kas tos mėlynės po geros kovos, kai venose kunkuliuoja kovingas kraujas!
Pasak M. Smirnovo, sportininkai visada dega noru kovoti, pasitikrinti, ką sugeba, panaudoti naujai išmoktos technikos. Varžymasis – tai asmenybės išraiška. Todėl daug smagių aistrų ir emocijų kėlė paskutinę stovyklos dieną vykusios draugiškos varžybos. Jurbarkiečiai nuskynė nemažai pergalių – laimėjusieji apdovanoti diplomais, o įvertinus aktyvumą, dalyvių skaičių ir varžybų rezultatus, „Panteros“ klubas gavo pirmosios vietos taurę. Nenusiminė ir kitų vietų laimėtojai ar visai be taurių likę klubai – jie laimėjo puikų laiką, bendravimą, patirtį. Vienintelis dalyvių pageidavimas – kitais metais norėtų bent savaitės stovykloje.
Jūratė Stanaitienė
