Lapkričio 5 d. Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pakvietė rajono parapijose tarnaujančius kunigus ir vienuolius Padėkos pietų. Tradicija besibaigiant metams į susitikimą sukviesti dvasininkus puoselėjama nuo 2015 m., ir kaskart yra apie ką pasikalbėti ir už ką padėkoti.
Ragino kalbėtis
Susitikimas prasidėjo mero padėka dvasininkams. „Noriu padėkoti už tą darbą – dvasinį darbą – kurį jūs dirbate. Jūs gydote sielas, o siela žmogui ir yra svarbiausia. Ypač dabar, kai žmonės vis labiau ima suvokti, kad net ir visko turint, laimės nėra. Nes laimė yra kitur, ne turėjime. Jūs padedate žmonėms būti laimingiems, gydote tuos, kurie neturi pagrindo, neturi į ką atsiremti. Ačiū jums!“ – sakė S. Mockevičius.
Į mero surengtus Padėkos pietus atvyko kunigai Darius Auglys, Mindaugas Kairys, Kazys Lesčiauskas, Šarūnas Leskauskas, Kęstutis Pajaujis, Saulius Pavalkis, Žygintas Veselka ir kapucinas br. Andžejus Biniek.
Meras džiaugėsi bažnyčios bendradarbiavimu su bendruomenėmis, dėkojo, kad į bažnyčias kunigai įsileidžia net roko koncertus, klausė, kaip sekasi Paulių vienuoliams, informavo, kad savivaldybė jau kreipėsi į Kelių direkciją dėl kelio atitvaro prie Eržvilko bažnyčios, minėjo nuplautas Jurbarko katalikų bažnyčios grindis ir pamatus – tuos darbus finansiškai parėmė ir savivaldybė, ir kad panašūs darbai laukia Juodaičių bažnyčioje, kurios grindys unikalios – medinės.
2019 m. iš Jurbarko r. savivaldybės biudžeto lėšų religinėms bendruomenėms remti 20 tūkst. Eur skirta Jurbarko evangelikų liuteronų parapijai vargonams įsigyti, 10,7 tūkst. Eur – Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios presbiterijos remonto projektui parengti, 4 tūkst. Eur – Paulių kapucinų vienuolyno remontui, 800 Eur – Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios apšvietimui.
Mero raginimą pasikalbėti apie parapijų džiaugsmus ir problemas svečiai priėmė entuziastingai. O kalbėta prie pietų stalo ne tik apie dvasinius dalykus, nes klebonai savo parapijose yra ir stogdengiai, ir elektrikai, ir statytojai.
Apie tarnystės dalią
Sakraliu statiniu labiausiai pagarsėjo Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapija – klebono kun. edukologijos mokslų licenciato K. Pajaujo rūpesčio ir didžiulio darbo dėka pernai prie bažnyčios pastatyta lurdo grota. Šiemet suremontuotas bažnyčios stogas, o dabar klebono rūpestis – įrengti žaibolaidį ant naujojo maldos namų bokšto.
Paulių Šv. Pranciškaus Asyžiečio mažesniųjų brolių kapucinų vienuolyno vikaras-pavaduotojas, ekonomas br. A. Biniek džiaugėsi vienuolyne įrengtu dujiniu šildymu, pasidalijo noru sukviesti buvusius Paulių mokinius, nes vienuolynas įsikūrė mokyklos pastatuose, pasakojo apie Tėvo Stanislovo atminimo puoselėjimą ir reabilitacijos namus nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms. „Juose šiuo metu gyvena 8 vyrai. Sąlygos yra, galėtume priimti ir daugiau, bet ne visi ištveria“, – sakė br. Andžiejus. Reabilitantus dažniausiai atbaido ne maldos – nes be Dievo pagalbos nuo priklausomybės neišsivaduosi, bet nenoras laikytis taisyklių ir atsisakyti ankstesnio gyvenimo būdo.
„Reabilitacijos sistema veikia, jei pats žmogus turi motyvaciją“, – pritarė kun. M. Kairys, irgi turintis šio darbo patirties Lietuvos evangelikų liutetronų bažnyčios įsteigtame reabilitacijos centre „Gabrielius“ Šilutės rajone.
Jurbarko evangelikų liuteronų Kristijono Donelaičio parapijos ganytojas linkėjo, kad ūkiniai reikalai, ir ypač adventiniame laike, neužgožtų kasdienybės: „Ūkiški dalykai irgi yra mūsų, kunigų, gyvenimo ir tarnystės dalis, tačiau iš tikrųjų svarbiausias mūsų darbas yra sielovadinis. Mes turime vienas kitą, ir tie renginiai, kurie vyksta kaimuose, parapijose, yra skirti Dievui ir žmonių bendrystei. Džiugu, kad patys turime daug dvasios jėgų ir ryžto, kad galime šiandien susitikę pasidalyti viskuo, ką gyvenime turime.“
Besibaigiančius 2019-uosius kun. M. Kairys vadino didelės Dievo malonės metais, minėjo sutvarkytą parapijos kantoriaus namą, kuriame prieglobstį randa krizinės šeimos, kolegoms kunigams siūlė savo parapijose pasinaudoti kartu su Švietimo centru vykdomo projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai“ teikiamomis galimybėmis, kvietė į ekumeninę šventę, kuri gruodžio 22 d. 17 val. vyks Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Kitąmet Kristijono Donelaičio bažnyčioje bus sumontuoti vargonai ir planuojami medinės Žvyrių bažnyčios dažymo darbai, į kuriuos žadama įtraukti ir parapijos jaunimą.
Kun. S. Pavalkis sakė, kad jo parapijose šiemet investuota ne tiek į remontus, kiek į žmones, ypač į jaunimą – rengtos išvykos, susitikimai. Kunigo aptarnaujamos Girdžių, Eržvilko ir Vadžgirio bažnyčios – šildomos, o kitokiems darbams nebuvo pinigų. Tiesa, reikėjo remontuoti išgriautą Eržvilko bažnyčios tvorą. Prisiminęs jau ne pirmą kartą nukentėjusią tvorą, kunigas nepraleido progos rajono valdžiai girdint parūgoti policininkus, kurie, anot jo, nesistengia greitai ištirti įvykį ir nubausti kaltininkus.
Kalėdojimo gėris
Pasak Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebono K. Lesčiausko, nors parapijose veikia pastoracinės tarybos, kurios gali spręsti, ką svarbu nuveikti, žmonėms neretai atrodo, kad viskas priklauso klebonui. Kun. K. Lesčiauskas dabar rūpinasi bažnyčios stogo dažymu. Jis teigė, kad be savivaldybės finansinės pagalbos atlikti tokius darbus būtų sudėtinga, o iš stogus jau dengusių kolegų sulaukė vertingų patarimų.
Pašaltuonio bažnyčios stogo įdomi istorija – jį uždengęs vienas buvęs tremtinys, atsidėkodamas už bažnyčios žemę, kurioje jam buvo leista pasistatyti namus. Tokį pasakojimą klebonas sakė išgirdęs kalėdodamas.
Kalėdojimas – graži tradicija, vertinga galimybė susitikti ir išsikalbėti su parapijiečiais, net ir tais, kurie retai ateina į bažnyčią. O su pinigų rinkimu kalėdojimą sieja nebent tie, kurie niekada nekviečia kunigo į savo namus.
„Atrodo, ramu visur, kol nepavaikštai po žmones“, – kalėdojimo temą tęsė Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonas Ž. Veselka. Problemas, savo patiriamas skriaudas, anot kunigo, kalėdojant žmonės išsipasakoja atviriau nei per išpažintį. Daugybė problemų, nelikus kaime ambulatorijos, pašto, net parduotuvės, kyla seniems žmonėms – automobilių jie neturi, bet ir jauniems: ar miegančių vaikų vežiojimas į mokyklas neatsilieps jų sveikatai? Senstantys, išmirštantys kaimai reiškia ir bažnyčių tuštėjimą. Tačiau savo pasisakymą Juodaičių kunigas baigė optimistiškai: „Vakar lankiau Gricių gyvenvietę – ji nėra didelė – ir sutikau net penkias šeimas, kurios turi kūdikėlių!“
Skatina bendrystę
Iš Veliuonos klebono rajono vadovai labiausiai norėjo išgirsti apie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios remontą, kuriam, pasak mero, jau skirtos milžiniškos lėšos, dalis jų ir iš savivaldybės biudžeto.
„Amžiaus projektas – nematyti pabaigos“, – tepasakė kun. teologijos licenciatas Š. Leskauskas. Dėmesio vienai seniausių Lietuvoje Veliuonos bažnyčiai netrūksta, o klebonas norėtų kad neliktų podukros vietoje ir Raudonės bei Stakių parapijos, kuriose jis irgi dirba.
„Raudonė dabar pakilime“, – sakė klebonas, pasakojo apie pirmosios Trispalvės pakėlimo pilies bokšte minėjimą, adventinį vakarą – šventes, kurios ir sutelkia parapiją ir miestelio bendruomenę.
Jurbarko dekanas kun. teologijos licenciatas D. Auglys paskelbė apie ateinančiais metais minėsimą Vertimų parapijos 100-metį. Jubiliejus bus minimas Vertimų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje birželio 27 d. Svečiuose tikimasi vyskupo, o ir bažnytėlė, paremontuota, padailinta, be abejo, bus pilnesnė nei eilinį šventadienį.
Nes didžiosios šventės ir dideli darbai sutelkia didesnėn bendrystėn.
