Vienu gražiausių Jurbarko 755 metų jubiliejinių renginių tapo tradicinė, 23-oji Medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus šventė, kurioje surengtas tauriųjų elnių kvieslių čempionatas. Visi dvylika jo dalyvių – mūsų miškuose medžiojantys vyrai.
Pirmosios kvieslių varžytuvės
Rugsėjo viduryje miškai naktimis dreba nuo tauriųjų elnių baubimo. Žemais pratisais balsais suaugę patinai gąsdina jauniklius, dvikovon kviečia konkurentus. Sumedžioti tokį subrendusį, trofėjinius ragus užauginusį miškų karalių – kiekvieno medžiotojo svajonė. Sėkmė lydi tuos, kurie sugeba garsais prišaukti ir apgauti žvėrį.
Sveikindamas susirinkusius į šventę medžiotojus ir jų šeimos narius, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas džiaugėsi, kad Jurbarke yra ne tik tankių girių ir galingų žvėrių, bet ir daug drąsių medžiotojų, galinčių ir mokančių balsu pakviesti į dvikovą taurųjį elnią, per rują ginantį savo pateles.
„Jurbarkiečių iniciatyva rengti tauriųjų elnių kvieslių varžybas – nuostabus dalykas. Tokių renginių iki šiol Lietuvoje nebuvo. Viliamės, kad po metų ar dvejų Jurbarke bus galima surengti šalies tauriųjų elnių kvieslių čempionatą“, – sakė Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas.
Šešetukai – ne visiems
Dvylika dalyvių buvo pakviesti varžytis trijose rungtyse. Pirmoje reikėjo imituoti jauno tauriojo elnio baubimą, antrame pasirodyme išgauti galingo, stipraus, turinčio bandą elnio balsą. Trečioji rungtis buvo pati sunkiausia: dalyviai turėjo pakartoti į dvikovą konkurentą kviečiančio žvėries balsą.
Už žaliosios uždangos dalyvių skleidžiamo žvėries baubimo klausiusi vertinimo komisija, kuriai vadovavo E. Tijušas, visus pasirodymus vertino šešių balų sistema. Vieniems vyrams kilo penketukai-šešetukai, kitiems – tik trejetukai, nes pakartoti žvėrių balsus gali ne kiekvienas, net ir labai patyręs, gerą klausą turintis medžiotojas.
Atidžiai dalyvių išgaunamų balsų klausęsis Medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Faustas Bakys tikino, kad taurieji elniai – jautrūs ir gudrūs žvėrys, eina ne į kiekvieną garsą, todėl kai kurie baubikai juos greičiau nuvytų nei prisikviestų.
Vis dėlto pasibaigus trečiajai rungčiai vertinimo komisijos pirmininkas E. Tijušas neslėpė susižavėjimo: „Tai, ką Jurbarke išgirdau, leidžia manyti, kad turite mažiausiai porą medžiotojų, galinčių atstovauti Lietuvai Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionate.“
Ne visi gali išmokti
Prieš porą metų Kaune vykusiame keturioliktame Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionate Lietuvos atstovas Tautvydas Pankevičius užėmė dešimtą vietą. Jurbarko medžiotojų šventėje jis atliko parodomąją tauriųjų elnių kvieslių programą, palikusią didžiulį įspūdį visiems renginio dalyviams.
Jurbarko medžiotojų surengtose varžybose nugalėjo jo mokinys Daivaras Rybakovas, medžiojantis Karšuvos ir Eržvilko medžiotojų būreliuose.
„Šiandien man sėkminga diena – laimėjau ir tauriųjų elnių baubimo konkursą, ir ragų vertinimo rungtį. Baubimas – kaip aukštoji matematika, ne kiekvienas to gali išmokti. Trejus metus miške mokiausi savarankiškai, šiemet perprasti šio meno važiavau į kursus pas T. Pankevičių. Rugsėjį, prasidėjus tauriųjų elnių rujai, savo žinias patikrinsiu miške viliodamas žvėris“, – juokėsi D. Rybakovas.
Medžiotojas pasakojo, kad kasmet rugsėjo mėnesį miške praleidžia ne vieną naktį. Kartais, kol sumedžioja elnią, tenka kas vakarą važinėti į mišką, nakvoti bokštelyje.
Išgąsdina net drąsiausius vyrus
Pasak D. Rybakovo, negirdėjusiam sunku įsivaizduoti koks stiprus ir garsus yra tauriojo elnio riaumojimas. „Kai užbaubia galingas žvėris, miškas sudreba, kūnu šiurpuliai nueina – daug kas sako, kad tokio išgąsčio antrą kartą nenorėtų patirti“, – tikino kasmet Eržvilko miškuose po taurųjį elnią sumedžiojantis vyras.
D. Rybakovo svajonė – dar šiemet atstovauti Lietuvai Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionate Baltarusijoje.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkas F. Bakys pripažįsta, kad mūsų rajone medžiojantys būreliai turi ne vieną tauriųjų elnių kvieslį, sugebantį apgauti net atsargiausią žvėrį. Žvėris per medžioklę nesunkiai pasikviečia patyręs medžiotojas Evaldas Kuodaitis, jie paklūsta ir Valdui Vaičiūnui.
„Sumedžioti subrendusį ir patyrusį taurųjį elnią tikrai nėra lengva. Tai gudrus žvėris, gyvenantis miško tankmėje, pelkėse, beveik neišeinantis į atviras vietas, kuriose jį galėtų pastebėti medžiotojai. Dažniau medžiotojams pasitaiko pamatyti jauną elniuką, slampinėjantį apie tauriojo elnio patelių bandą. Norėdamas juos išgąsdinti ir nuvyti šalin baubia didysis patinas. Medžiotojai mato iš rūko kyšančius baltus ragų galiukus ir mano, kad ateina tas, kuris baubia, bet iš tiesų dažniausiai iššoka jauniklis“, – sakė F. Bakys.
Pasak Jurbarko medžiotojų vado, tauriųjų elnių medžioklė yra brangus ir daug laiko reikalaujantis užsiėmimas, tačiau jos grožio niekas negali pranokti.
Jurbarko miškuose gyvena šimtai tauriųjų elnių, tačiau kasmet medžiotojų būreliams leidžiama sumedžioti vos po kelis didingus žvėris – ir ne bet kokius, o tik subrendusius ir išauginusius trofėjus arba pasiligojusius, sužeistus, neišsivysčiusius gyvūnus. Teisę medžioti kanopinius žvėris įgyja tik tie medžiotojai, kurie pabaigia selekcininkų kursus.
Kelia medžioklės kultūrą
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas E. Tijušas pripažino, kad tokios gražios šventės seniai nematė. „Jurbarkiečiai šaunuoliai! Turite ne tik gražius miškus, bet ir kultūringus, tradicijas žinančius medžiotojus. Yra ir man pas jus pasisekę: dupletu paklojęs du šernus, tapau medžioklės vicekaraliumi“, – juokėsi E. Tijušas, dar dviem Jurbarko medžiotojams atvežęs garbingiausią Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos apdovanojimą – „Medeinės“ ordiną. Jo kavalieriais tapo jurbarkietis Jonas Šneideris ir eržvilkiškis Darius Kaminskis.
Pasak Medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus pirmininko F. Bakio, medžiotojų suėjimai, bendros šventės, prisistatymas visuomenei padeda kelti medžioklės kultūrą, skatina tradicijų plėtrą, keičia žmonių požiūrį į medžiotojus ir medžioklę.
„Per pastaruosius du dešimtmečius medžioklės kultūra ir pati medžioklė smarkiai pasikeitė. Tradicijas mums įkvėpė į komercinius plotus atvykstantys medžioti užsieniečiai, dažniausiai vokiečiai, kuriems ritualai – šventas reikalas. Vokiečių medžiotojai atvežė mums pirmąjį medžioklės ragą – dabar juos turi ir naudoja kiekvienas būrelis. Bet svarbiausia, kad pasikeitė medžioklės esmė – šautuvus vyrai į rankas dabar ima ne todėl, kad šeimai reikia mėsos. Visi kaip vienas sutinkame, kad grynas oras, judėjimas, maloni kompanija, neįpareigojantis bendravimas padeda pašalinti per savaitę susikaupusią įtampą, atgauti jėgas“, – tvirtina F. Bakys.
Medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus vadovas tikisi, kad tradicija taps ir tauriųjų elnių kvieslių varžytuvės.
Daiva BARTKIENĖ
