Rugpjūčio 13 d. „Šviesoje“ publikuotas straipsnis apie neramias šalia Jaunimo parko gyvenančių jurbarkiečių naktis. Į S. Daukanto, Žemaitės ir Kalninės gatvių 41 gyventojo pasirašytus skundus policijai ir savivaldybės administracijai buvo greit reaguota – savivaldybėje surengtas pasitarimas. Prabėgus mėnesiui parko kaimynystė kelia mažiau problemų, bet gyventojams liko nuoskaudų.
Trukdė ramybę
Rugpjūčio pradžioje šalia Jaunimo parko gyvenantys žmonės skundėsi, kad naktimis čia netyla triukšmas, muzika, jaunuoliai svaidosi keiksmažodžiais, rūko, galimai vartoja alkoholinius gėrimus. Ne kartą teko kviesti policijos pareigūnus.
Gyventojai klausė, ar yra nubaustų jaunuolių už viešosios tvarkos pažeidimą, ar negali policininkai į parką užsukti dažniau, ir prašė imtis priemonių tvarkai užtikrinti.
Vicemero Sauliaus Lapėno savivaldybėje surengtame pasitarime policijos pareigūnai buvo įpareigoti dažniau naudotis vaizdo kamerų įrašais, nutarta kreiptis į Saugaus eismo komisiją dėl kelio ženklų, nurodančių takų paskirtį pėstiesiems ir dviratininkams, įrengimo ir informacinių ženklų apie tvarką parke.
Šiek tiek juda
Pasak Jurbarko seniūno Romualdo Kuro, jau pateiktas užsakymas pagaminti informacines lenteles. „Informacinės lentelės turės atsirasti prie visų trijų įėjimų į Jaunimo parką – iš S. Daukanto, Žemaitės ir Kalninės gatvių“, – sako R. Kuras.
Parke turėtų kabėti taisykles viešojoje erdvėje primenantys užrašai: „Jūsų saugumui – vaizdo stebėjimo kameros!“, „Jaunimo parke nerūkoma!“, „Dėkojame už tylą po 22 val.“, „Padėk savo augintiniui neteršti aplinkos!“, „Numetęs šiukšlę – kriuktelk!“.
Gyventojų atstovė Danutė Rapševičienė buvo susitikusi ir su patrulių būrio vadu Vaidotu Tamuliu, kuris užtikrino, kad patruliai parke apsilanko porą kartų per naktį.
Parko kaimynystėje gyvenantys jurbarkiečiai sako pajutę, kad padėtis gerėja, tačiau neaišku, kas tai lemia – geresnis policijos darbas ar prasidėję mokslo metai ir atvėsę orai.
Yra ką veikti
Vis tik gyventojai pastebi, kad pareigūnų poveikis trumpalaikis. Jaunimas, kaip ir anksčiau, jau iš tolo pamato patrulius. O naktį iš rusėjo 3-iosios į 4-ąją gyventojai vėl kvietė pareigūnus – tvankiomis rugsėjo naktimis parke aidėjo triukšmas, klyksmas ir keiksmažodžiai. Atvykę patruliai jaunuolius įspėjo ir šie pasišaipydami parką paliko. Tačiau kitą naktį istorija kartojosi.
Pasak parko kaimynystėje gyvenančio Alvydo Stalgio, policija į savo darbą žiūri itin formaliai. „Kai jie taps bendruomenės dalimi ir jiems tikrai pradės rūpėti, kas vyksta mieste, neliks nei girtuoklysčių Jaunimo parke, nei naktimis lenktyniaujančių vairuotojų miesto gatvėse“, – mano vyras.
Kad parke ne viskas gerai, dar kartą garsiai pasakyti nusprendė aplinkinių namų gyventojai. D. Rapševičienė, A. Stalgys, Irena Giedraitienė ir Danguolė Bessarabė tikino, kad parkui dėmesio daugiau turi skirti ne tik policija, bet ir valdžia.
Policijos gyventojai vis tik prašytų parke patruliuoti pėsčiomis, o ne prasukti automobiliu.
I. Giedraitienė vėl priminė suoliukus: „Kur tie projektuotojai žiūri, jei žmonėms siūlo sėdėti ant betono?“ Tai pavojinga sveikatai ne tik pagyvenusiems žmonėms, kurie pasirūpina į parką atsinešti pagalvėles, bet ir jaunimui – peršalimas sąnariams atsilieps vėliau.
Moteris taip pat stebėjosi, kad projektuojat parką nebuvo pagalvota apie aikšteles automobiliams. Juk dabar dažnas jaunuolis ratuotas, o vykstant renginiams užstatomos abi S. Daukanto gatvės pusės ir tampa ne tik sunku, bet ir pavojinga važiuoti šia gatve.
D. Bessarabė susirūpinusi jaunimo šėlionėmis buvusioje „Šaltinėlio“ mokykloje: „Jau stiklai nebebyra, nes jų nebėra. Tačiau koks neūkiškumas niekais paleisti tokį pastatą, kai nėra kur gyventi šimtams iš vaikų namų išeinančių aštuoniolikmečių ar trūksta patalpų kitoms socialinėms paslaugoms.“
„Tai – nepilnamečių pensininkų parkas“, – naują pavadinimą parkui lipdo A. Stalgys. Vyras tvirtina, kad jaunimui nėra ką veikti ne tik šiame parke, bet ir kitose sutvarkytose miesto erdvėse. Vien „Knygų avilio“ ir ką tik atsiradusio teniso stalo tikrai nepakanka – parkas turėtų būti pilnas sporto ir laisvalaikio įrenginių. „Projektuojant erdves tarp daugiabučių taip pat reikėtų numatyti daugiau treniruoklių, skersinių ir kitokių įrenginių jaunimui, o ne tik aiškštelių darželinukams“, – sako A. Stalgys.
Gyventojai įžvelgia bėdą, kad miesto tvarkymo darbai neaptariami su jais. Formalūs planai paskelbiami internete, pakabinami savivaldybėje ir projektą rengusioje firmoje, kuri būna kitame mieste. Tai tik parodo, kad valdžia visus viešinimo reikalavimus atlieka formaliai. „Kur seniūnas, seniūnaičiai? Jie turėtų kviesti žmones susitikti, pristatyti planus ir diskutuoti, ko ir kam reikia“, – mano jurbarkiečiai.
Vicemeras įžeidė?
Nuo triukšmo kenčiančius gyventojus, pasak jų, įžeidė rugpjūtį savivaldybėje vykusiame pasitarime išsakyta vicemero S. Lapėno nuomonė, kad gyvenantieji miesto centre privalo susitaikyti su tam tikrais nepatogumais, o jei ne – kraustytis į vienkiemį.
„Esame dėkingi, kad mus siunčia tik į vienkiemį, o ne į negyvenamą salą, – apmaudo neslėpė parko kaimynystėje gyvenantys jurbarkiečiai. – Toks požiūris netinka rajono mero pavaduotojui.“
Gyventojų manymu, įžeidus ne tik vicemero tonas, bet ir pasitarimo dalyvių abejonės, kad galbūt skundžiasi ne visi skundą pasirašę asmenys. „Tai tikrai nėra saujelė viskuo nepatenkintų piliečių“, – apmaudo neslėpė jurbarkiečiai.
Pagirtinas rūpestis jaunais žmonėmis, tačiau yra ir kita visuomenės pusė – pagyvenę, šeimas turintys, norintys ramiai išsimiegoti ir smagiai tame pat parke laiką leisti gyventojai. Todėl jų poreikių lengva ranka nustumti į šalį negalima.
Jūratė Stanaitienė
Susirinkimas