Ketvirtadienį Briuselyje vykusio Europos Vadovų tarybos pasitarimo metu Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) surengė protestą dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams. Nors Briuselio policijos prašyta leidimo 200 žmonių, į Belgiją išvyko 56 įvairių ŽŪR organizacijų deleguoti atstovai. Jurbarko ūkininkų tarp jų nebuvo.
Apėmęs sąstingis
Pasak ŽŪR savivaldos organizatorės Jurbarko rajone Rūtos Misevičienės, informacija apie rengiamą protestą turėjo pasiekti ir mūsų krašto ūkininkus. „Vykti galėjo visi, tačiau norinčiųjų neatsirado. Šįkart į protestą savo narius daugiau delegavo organizacijos, kurias vienija ŽŪR. Protestuotojai išvažiavo geromis nuotaikomis, ryžtingai nusiteikę. Mes pasitikime įgaliotaisiais asmenimis“, – dar neprasidėjus protestui sakė R. Misevičienė.
Antrus metus šiose pareigose dirbanti veliuoniškė sako, kad Jurbarko rajono ūkininkų nuotaikos ir nuomonė tokia pat, kaip ir kitų Lietuvos žemdirbių – išmokos visiems ES ūkininkams privalo būti vienodos. „Daug bendrauju su ūkininkais ir galiu pasakyti, kad mūsų krašte situacija nėra labai bloga. Tie ūkininkai, kurie dirba protingai, neišlaidauja gyvena neblogai. Pas mus ir žemės ne pačios blogiausios, ir oro sąlygos nebūna itin ekstremalios, tad žemę dirbantys žmonės gyvena neblogai. Tačiau dėl išmokų visų nuomonė vienoda – jos turi būti tokios pat, kaip kitose šalyse. Tai – principo reikalas“, – tikina R. Misevičienė.
Savivaldos organizatorė mano, kad ūkininkus visoje Lietuvoje apėmęs savotiškas sąstingis. „Tikriausiai viskuo jau persisotinome. Iniciatyvos iš ūkininkų nėra. Netgi vykdyti projektus ir pasinaudoti paramos lėšomis reikia nuolat raginti. Kas norėjo pasinaudoti ES parama, jau pasinaudojo. Kitiems ir anksčiau nereikėjo, ir dabar nereikia“, – ūkininkų pasyvumu stebisi R. Misevičienė.
ŽŪR misija – vienyti įvairias ūkininkų organizacijas, koordinuoti jų veiklą, atstovauti ir tarpininkauti derybose su valdžios institucijomis, konsultuoti, šviesti, dalytis patirtimi. R. Misevičienė taip pat konsultuoja ūkininkus, padeda rengti projektus, kviečia į seminarus. „Rajone – 2500 ūkininkų. Pernai daugiau bendravau su savo krašto ūkininkais, šiemet – beldžiuosi į Raudonės krašto žemdirbių duris. Visada esu pasirengusi padėti. Sulaukiu nemažai skambučių įvairiais žemės ūkio klausimais“, – tikina ŽŪR savivaldos organizatorė.
Nieko gero
Aktyvus Jurbarko r. ūkininkų sąjungos valdybos narys, Šimkaičių seniūnijoje ūkininkaujantis Vygantas Baršauskas protestuoti dėl mažų išmokų Lietuvos ūkininkams į Briuselį važiavo dar 2012 m. Pienininkystės ūkį turintis ūkininkas šįkart apie protestą sako nė negirdėjęs. „Pirmą kartą išgirdau, kad ūkininkai išvažiavo protestuoti į Briuselį. Anksčiau apie rengiamus protestus viską žinodavome, Ūkininkų sąjungoje tardavomės, svarstydavome, kur važiuoti. Atvirai sakant ŽŪR veikla esu nusivylęs. Nieko gero jie nenuveikia. Jokios naudos“, – tiesiai dėsto ūkininkas.
Pasak V. Baršausko, situacija nuo 2012 m. ne ką tepasikeitė. „Skaičiuok kaip nori, niekaip daugiau kaip 150 Eur už hektarą negaunu. Šie metai iš viso – vienas nuostolis. Pašarus galvijams pirkti tenka. Jei ir toliau taip, tai reikės atsisakyti karvių ir pereiti į augalininkystę“, – svarsto ūkininkas. Pasak jo, pieno kainos nesikeičia 10 metų, mokesčiai ūkininkams vis kyla, tad optimizmo lieka vis mažiau.
Ūkininkas tikina, kad privalo laikytis visų ES nurodymų – reikalavimų technikai, pesticidų naudojimui, o iš ES gauna daug mažiau nei kitų šalių ūkininkai. „Jei būčiau iš anksto žinojęs apie rengiamą protestą, galbūt būčiau ir važiavęs. Nors protestais nelabai ką pasieksi. Kol Prezidentūra, valdžia nežiūrės, nesirūpins, neatstovaus savo žmonėms, tol nieko nebus“, – įsitikinęs V. Baršauskas.
Skaičiai nedžiugina
ŽŪR duomenimis, naujuoju 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 4,558 mlrd. Eur, tai yra apie 5,2 proc. mažiau nei 2014–2020 m. laikotarpiu. Nors Lietuvai šiuo laikotarpiu tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. Eur (2018 m. kainomis) arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 m. laikotarpiu, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. Eur arba 26,2 proc. mažiau negu 2014–2020 m. laikotarpiu.
Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki Europos Sąjungos vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį. Tai būtų vos 79 proc. ES vidurkio.
ES tiesioginių išmokų vidurkis – apie 266 Eur už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.
„Mes norime, kad būtų suvienodintos sąlygos. Nereikalaujame, kad būtinai tik mums būtų padidintos išmokos, bet norime, kad tos išmokos tiesiog būtų arčiau vidurkio visoms ES šalims. Mūsų tikslas – gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 metų laikotarpiui“, – prieš protestą surengtoje spaudos konferencijoje sakė ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.
ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus patikino, kad ši protesto akcija nebus paskutinė.„Lietuvoje ir Lenkijoje kyla ažiotažas, ši protesto akcija nebus paskutinė. Jei mūsų poreikių ir prašymų netenkins, kur trauktis? Kaip sakoma, storam duoda dar daugiau, o lieknam – trupinių, nes jam vis tiek nereikia“, – teigė jis. Prie lietuvių rengiamos protesto akcijos prisijungė Lenkijos, Čekijos žemės ūkio rūmai, Latvijos atstovai.
Pasak A. Svitojaus, dabar protestuoti buvo pats laikas, nes gruodį jau numatoma pristatyti ES biudžetą. „Yra pats laikas, nes mes kaip ir vėluojame su streikais, protesto akcija, nes jau biudžetas vystomas, sąlygos keliamos, o gruodį planuojama jį pristatyti“, – akcentavo ŽŪR pirmininkas. Jis priminė, kad 2012-2013 m. Baltijos šalių ūkininkai surėmę pečius ir surengę net keturias protesto akcijas pasiekė, kad vietoje pasiūlytos 144 Eur vidutinės išmokos būtų patvirtinta iki 2019 m. palaipsniui auganti 181 Eur išmoka.
Prezidentė palaiko
Su žemdirbiais Briuselyje susitikusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė jų protestą vertina kaip teisingos nuomonės išsakymą, nes pirmasis ES biudžeto pasiūlymas, kurį gavo visos šalys, nustebino ne tik Lietuvą, bet ir visą regioną.
„Tai yra visiškai nepriimtina, manome, kad po beveik 15 metų narystės privalome artėti arba gauti europinį vidurkį. Aišku, turime suprasti, kad komplikacijų dar gali būti. Jeigu Jungtinė Karalystė išeitų (iš ES) be susitarimo, tai reiškia, kad apie 15 mlrd. eurų nuo bendro biudžeto prarasime kasmet. Gali sumažėti finansavimas visoms sritims, ne tik žemės ūkiui, bet ir struktūriniams fondas ir kitoms sritims, bet tai būtų objektyvi situacija, kuri paliestų visas šalis. Bet tai, kad Baltijos šalys iki šiol gauna apie 70-75 proc. vidurkio, tikrai nepriimtina po tiek metų narystės“, – sakė D. Grybauskaitė.
Briuselyje ūkininkai turėjo progą padiskutuoti su Lenkijos europarlamentaru Czeslawu Adamu Siekierski ir eurokomisaro Philo Hogano atstovais. Protestuotojai įteikė peticijas Europos Parlamentui bei Komisijai, taip pat Ph. Hogano patarėjui. Peticijoje surašyti penki svarbiausi Lietuvos ūkininkų reikalavimai: išmokų padidinimas iki ES vidurkio, programų administravimo supaprastinimas, paramos jauniems ūkininkams ir naujai žemės ūkio veiklos besiimantiems žmonėms užtikrinimas ir kad kaimo plėtros finansavimas būtų bent jau toks, koks yra šiuo metu.
Europos Parlamentui įteikę reikalavimus ūkininkai neatmeta galimybės rengti protestus ir Lietuvoje – kad politikai skirtų pakankamai dėmesio žemės ūkiui, būtų aktyvūs derybose su ES institucijomis ir būtų tinkamai išdalytas žemės ūkiui skirtas finansavimas.
Jūratė STANAITIENĖ
