„Esame turėję situacijų, kai mama gydytojų skiriamus vaistus išpila į palatos kriauklę“, – pasakojo Vaikų ligų klinikos socialinė darbuotoja Žavinta Baltrušaitytė. Anot jos, konspiracijų teorijomis tikinčių ar radikaliomis pažiūromis išsiskiriančių tėvų nėra daug, tačiau istorijos – itin skaudžios ir baigiasi net mirtimi. Apie tai, kur baigiasi tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo pažiūras, LRT.lt taip pat kalbėjosi su vaiko teisių specialistais.
Tėvų skepsio sienos nepralaužia nė sunkiausios ligos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos socialinė darbuotoja Ž. Baltrušaitytė pastebėjo, kad radikali tėvų pasaulėžiūra kartais užkerta kelią sėkmingam vaikų gydymui. Nors tokie atvejai anaiptol nėra medikų kasdienybė, pastaraisiais metais jų padaugėjo, teigė ji.
„Esame tretinio lygio ligoninė, pas mus pacientai atvyksta iš visos Lietuvos, todėl situacijų būna pačių įvairiausių. Esame susidūrę su religine grupe, kurios tikėjimas neleidžia pilti jokių kraujo komponentų iš kito asmens, tačiau šiuo atveju jie turėjo tam tikrus patarėjus, su kuriais derantis galima rasti kompromisą ir kraujas perpilamas. Tačiau susiduriame, ypač COVID-19 pandemijos laikotarpiu, su vadinamaisiais antivakseriais, kurie savo vaikų nuo nieko neskiepijo. Taip pat pasitaiko netradicinės medicinos šalininkų, kurie dėl gydymo kreipiasi ne į mus, o vyksta pas kažkokius šamanus, rengia neaiškius ritualus, kurie turėtų padėti, tačiau tik pristabdo gydymo procesą, o tada pas mus atvyksta jau pablogėjus situacijai ar atsiradus naujiems simptomams, kurie sunkina medikų galimybes padėti vaikui“, – pasakojo ji.
LRT.lt pašnekovės teigimu, būna, kad net vaikų onkologiniai susirgimai nepakeičia tėvų nuomonės – gydytojų pagalbos jie atsisako ir renkasi su mokslu prasilenkiančius metodus.
Ligoninė, asociatyvi nuotr. / D. Umbraso/LRT nuotr.
Skaudžiausia, kad kartais neigiamas tėvų nusistatymas baigiasi vaiko mirtimi, o ligos, kurios pradžioje galėjo būti nesunkiai išgydytos, apleidžiamos taip, kad medikai nebegali padėti.
„Esame turėję situacijų, kai mama gydytojų skiriamus vaistus išpila į palatos kriauklę arba savavališkai pasišalina iš ligoninės su vaiku, nes nenori atlikti tam tikrų tyrimų“, – konkrečiais pavyzdžiais dalijosi Ž. Baltrušaitytė.
Ji taip pat prisiminė vaiką, sirgusį sunkia kepenų liga, tačiau motina atsisakė reikiamų procedūrų, o vėliau, pablogėjus būklei, jas atlikti buvo jau per vėlu. Panašių istorijų yra ir daugiau, tačiau neretai tai itin retos ligos, tad dėl duomenų apsaugos pašnekovė detalių neatskleidė.
Pasak pašnekovės, medikai, pastebintys, kad vaiko teisės gauti gydymą ribojamos, kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistus, kurie dažniausiai padeda susitarti.
„Dėl mažakraujystės esame turėję daug atvejų, tačiau tai dažniau liečia netinkamą priežiūrą. Dažniausiai tai netinkama vaiko mityba“, – sakė socialinė darbuotoja, prisiminusi atvejį, kai motina kūdikį iki 18 mėnesių maitino tik pašildytu karvės pienu. Išsivysčius itin stipriai anemijai, mažylis atsidūrė reanimacijos skyriuje ir vos išgyveno.
Daugelis savo elgesio pasekmių nė nesupranta
Ž. Baltrušaitytė taip pat pastebėjo, kad namuose girdėdami neigiamas kalbas ar konspiracijų teorijas apie medikus, pakliuvę į ligoninę vaikai patiria baimę.
„Vaikai iš tėvų perima elgesio normas, požiūrį, viską įsimena, todėl formuojasi nepasitikėjimas sistema, kad ir kas tai būtų – švietimo, sveikatos priežiūros ar teismų. Jiems atrodo, kad niekuo negalima pasitikėti, todėl net ir suaugę jie bijo kreiptis pagalbos, pavyzdžiui, į policiją. Mūsų atveju pastebime, kad kažko bijo paklausti“, – teigė ji.
Ligoninė, asociatyvi nuotr. / D. Umbraso/LRT nuotr.
LRT.lt ji pasakojo, kad su tokiomis šeimomis užmegzti kontaktą sunku, prireikia visos komandos pastangų. Visų pirma stengiamasi suprasti, iš kur kilo į konspiracijų teorijų pasaulį panirusių tėvų įsitikinimai, bei jiems pateikti mokslu grįstą informaciją.
„Norisi tikėti, kad kiekvienas tėvas, mama nori savo vaikui tik geriausio. Daugeliu atvejų jie patys nesupranta, kad kenkia savo įsitikinimus pritaikydami ir atžaloms. Dažnai jiems nuoširdžiai atrodo, kad savo vaikui duoda geriausia, ką gali. Tai gali būti susiję ir su tam tikru fanatizmu, tikėjimu, kai negali situacijos įvertinti kritiškai. Nemanau, kad tai piktybiškai priimami sprendimai“, – svarstė socialinė darbuotoja.
Atsisakę chemoterapijos kreipiasi į šarlatanus
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad tiesiogiai su šeimomis dažniausiai dirba VVTAĮT specialistai, o kontrolieriaus pagalba reikalinga tik išskirtiniais atvejais, todėl dažnai su radikalių pažiūrų tėvais jai susidurti netenka. Vis dėlto, sako LRT.lt pašnekovė, tokių istorijų pasitaiko, dažniausiai jos susijusios su sveikata, o pasekmės – itin skaudžios.
„Pavyzdžiui, visiškas negydymas arba priešingai – dėl nustatyto Miunhauzeno sindromo tėvai ieško vaikams ligų, kuriomis jie neserga. Taip pat pasitaiko istorijų, susijusių su maitinimo įgūdžiais, kai iš labai mažyčių kūdikėlių bando padaryti žolės valgytojus, nors tai visiškai amžiaus neatitinkantys dalykai“, – sakė ji.
Edita Žiobienė / E. Blaževič / LRT nuotr.
Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad karantino metu pasitaikydavo atvejų, kai tėvai neleido vaikams mokytis nuotoliniu būdu arba priešingai – troško, kad mokytųsi tik nuotoliu. Vis dėlto, anot jos, pasikeitus įstatymams ir vaikams, atitinkantiems reikalavimus, leidus mokytis namuose, problema išsisprendė.
E. Žiobienės teigimu, skaudžiausi tie atvejai, kai tėvai atsisako medicininio gydymo, pavyzdžiui, neleidžia vaiko operuoti, nors tai būtina. Kontrolierę pasiekia ir tokios istorijos, kai onkologine liga sergančio vaiko tėvai išsigąsta chemoterapijos ir nutraukia gydymą. Laimė, teigia ji, daugeliu atvejų šeimą pavyksta perkalbėti.
„Dažniausiai tėvai savo vaikui nelinki blogo, jie nori gero, bet tiesiog taip supranta, išsigąsta medikamentinių pasekmių ir ieško įvairių užkalbėtojų, gyduolių, o pas medikus parbėga tik tada, kai jau būna 4 stadijos vėžys ir reikalingas, pavyzdžiui, kaulų čiulpų persodinimas. Tada tėvai keliais eina, kad tik medikai išgelbėtų vaiko gyvybę“, – sakė ji.
Ieško įvairių užkalbėtojų, gyduolių, o pas medikus parbėga tik tada, kai jau būna 4 stadijos vėžys.
E. Žiobienė
Anot jos, kritiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl religinių įsitikinimų tėvams neleidus perpilti kraujo ar operuoti, vaiko interesams gali atstovauti ad hoc globėjas, tačiau tai toli gražu nesusiję vaiko paėmimu iš šeimos. Svarbiausia, pabrėžė ji, kalbėtis su šeima, suteikti reikiamą pagalbą.
„Dialogas reikalingas ir iš kitos pusės. Aš atsimenu, patys pirmieji atvejai buvo tokie liūdni. <…> Būdavo, kad tarnyba [Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba] nuėjusi pasikalbėdavo, bet ne apie ligą, o apie bendrą situaciją, patikrindavo šaldytuvą, nors reikėjo visai ne to“, – prisiminė ji ir pridūrė, kad dabar situacija yra pasikeitusi į gerąją pusę.
Vaikai / D. Umbraso/LRT nuotr.
Tėvai turi teisę vaikus auklėti pagal savo įsitikinimus, net jeigu jie klaidingi
LRT.lt paklausta, ar konspiracijų teorijomis uoliai tikintys tėvai gali daryti žalą vaikams, E. Žiobienė sakė, kad kiekvienam vaikui tėvai yra svarbiausi, šeimoje formuojasi pažiūros, todėl atlaikyti tarp išorinio pasaulio ir namų atsiradusį disonansą sunku. Pašnekovės teigimu, mažesni vaikai tėvų įsitikinimų nekvestionuoja, tačiau prasidėjus maištingam gyvenimo etapui – paauglystei, – situacija gali pasikeisti.
Ar vaiko teisių gynėjai turėtų įsikišti ir tada, kai fiziškai vaikas yra prižiūrimas ir sotus, tvarkingai aprengtas, tačiau namuose nuolat girdi radikalias tėvų kalbas? Pašnekovė pabrėžė, kad svarbiausia šeimai suteikti reikiamą pagalbą ir kalbėtis, o vaiko paėmimas – kraštutinis sprendimas, priimamas tik tada, kai nustatoma grėsmė sveikatai, fiziniam saugumui ar gyvybei.
Tėvai auklėja vaikus pagal savo įsitikinimus, o įsitikinimai gali būti skirtingi.
E. Žiobienė
„Vaikas visų pirma yra žmogus, turintis savo teises ir poreikius. Kai tėvai savo elgesiu, vertybėmis pažeidžia vaiko teises ar interesus, kai jų požiūris netinkamas vaiko atžvilgiu, tada ir kyla problemų. <…> Net ir Konstitucijoje numatyta, kad tėvai auklėja vaikus pagal savo įsitikinimus, o įsitikinimai gali būti skirtingi. Tiek požiūris į valstybę, istorinius procesus, nors mums tai labai nepatinka. Iš kitos pusės – negali trukdyti vaikui šviestis. Jeigu jaučiama, kad pažeidžiamos vaiko teisės, taip pat ir teisė į švietimą, turi būti reaguojama“, – į klausimą, kur baigiasi tėvų laisvė auginti vaikus pagal savo pažiūras, atsakė E. Žiobienė.
Socialiniuose tinkluose nuvilnijus istorijoms apie iš šeimų paimamus vaikus, dažnai pasipila tėvus palaikančių asmenų, kurie nė nebando suprasti sprendimo priežasčių, komentarai. Vis dėlto, LRT.lt pašnekovės nuomone, virtualūs pasisakymai neatspindi sparčiai besikeičiančio lietuvių požiūrio į vaiko teises.
„Yra be galo daug žmonių, kurie nemato poreikio išreikšti savo nuomonę [socialiniuose tinkluose]. Paprastai tokiose situacijose komentuoja tie, kurie turi panašios patirties“, – svarstė ji, taip pat atkreipusi dėmesį, kad dėl asmens duomenų apsaugos visuomenę kartais pasiekia tik dalis istorijos, o tai sėkmingai išnaudoja „skandalų pūtėjai“ – dėmesio trokštantys politikai ar save visuomenės gynėjais pristatantys veikėjai, puikiai suprantantys, kad institucijos ne viską gali viešai atskleisti, todėl nevengiantys manipuliacijų.
Vaikas / „Shutterstock“ nuotr,.
Vaiko paėmimas – kraštutinė priemonė
VVTAĮT atstovė Alina Žilinaitė LRT.lt nurodė, kad įprastai nagrinėjant vaiko teisių pažeidimus specialistai vyksta į šeimas, kur su kiekvienu nariu bendrauja individualiai, išklauso vaiko nuomonę, jeigu jis tik gali ją išsakyti.
„Užtikrinti vaikams saugią ir laimingą vaikystę – kiekvieno tėvo, suaugusio žmogaus siekis ir pareiga. Deja, pasitaiko situacijų, kai apginti vaikus nuo nepriežiūros ir kitų smurto formų, apginti vaiko teisę į saugią aplinką tenka vaiko teisių gynėjams. Priklausomybės ligomis sergantys tėvai, smurtas prieš vaikus, jų nepriežiūra – tai dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai vaikui tampa nesaugu“, – teigė ji.
Be to, pasak jos, nesaugia laikoma ir tokia aplinka, kurioje neužtikrinami vaiko poreikiai, nesudaromos sąlygos visapusiškai vystytis.
- 2020 metais nustatyti 864 vaikų laikinosios globos atvejai;
- 2021 m. – 938 atvejai;
- 2022 m. – 1 843 atvejai, iš kurių 938 nelydimiems nepilnamečiams, atvykusiems iš Ukrainos ir 905 Lietuvos pilietybę turintiems vaikams;
- Pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 694 laikinosios globos atvejai, iš kurių 157 nelydimiems nepilnamečiams iš Ukrainos ir 537 Lietuvos vaikams.
„Pavyzdžiui, vaikui nėra galimybės mokytis, jis nėra profilaktiškai nuvedamas pas gydytojus, neprižiūrimi dantys, nesirūpinama jo higiena, iš jo atimamos galimybės gauti socialines paslaugas, nesudaromos normalios gyvenimo sąlygos, o gal vaikas verčiamas ilgai ir sunkiai dirbti. Nepriežiūra gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė – kai vaikas apleistas emociškai, ignoruojamas jo egzistavimas, neatsižvelgiama į poreikius, raidą, amžiaus tarpsnius, sveikatos būklę, neleidžiama eiti į mokyklą, socializuotis, neleidžiama turėti draugų, su vaiku nebendraujama ir panašiai“, – tęsė A. Žilinaitė.
Ji pabrėžė, kad nepriežiūra – tai ne atsitiktiniai pavieniai tėvų elgesio elementai, o nuolatinis sistemiškas elgesys, keliantis itin didelius neigiamus padarinius. Vaiko perkėlimas į saugią aplinką, paaiškino ji, taikomas tik kaip kraštutinė priemonė.
Smurtas / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Jeigu gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tada nustatomas apsaugos vaikui poreikis. Pirmiausia ieškoma galimybių vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą – tėvams išlaikant visas teises, paskiriamas vaiką laikinai prižiūrėsiantis asmuo, kuris gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką, arba vaikas su atstovais pagal įstatymą iki 12 mėn. gali būti apgyvendintas socialinių paslaugų įstaigoje. Jei yra nustatytas apsaugos poreikis, vaiko teisių gynėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja savivaldybės atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą“, – procesą paaiškino ji.
Tačiau tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti laikinąją priežiūrą arba vaiko atstovai pagal įstatymą nesutinka, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų, LRT.lt sakė A. Žilinaitė.
