Radioaktyvių atliekų kapinynas Lietuvoje – apie tai baigiantis vasarai viešai prakalbę politikai negaili vienas kitam priešrinkiminių strėlių. Paskelbus, kad net trys potencialios tokio kapinyno vietos numatytos Tauragės rajone, nemaloniai apsižodžiavo socialdemokratų kandidatas į Seimą Robertas Skirmantas ir amžinas socdemų oponentas Tauragės meras Dovydas Kaminskas. Kas gi tas kapinynas ir ar tikrai jis gali būti statomas Tauragėje, rašo kurjeris.lt.
Kaip matoma galimų radioaktyvių atliekų kapinynų vietų žemėlapyje, dvi vietos yra ir visai Jurbarko r. pašonėje. Nors tai – Šakių r., tačiau iki Nemuno ir Jurbarko krašto – visiškai netoli (ŠVIESOS pastaba)
Dalyvavo konsultacijoje, bet nepasisakė
Rugpjūtį kandidatas į Seimą Tauragės vienmandatėje rinkimų apygardoje Robertas Skirmantas socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, Tauragėje ateityje gali atsirasti radioaktyvių atliekų kapinynas, o rajono valdžia gyventojus, su jais nepasitarusi, gali tiesiog pastatyti prieš faktą. „Jei ne karinio poligono įrengimo ar pusiaukelės namų statybos Tauragėje istorijos, sakyčiau, jog tai neįmanoma. Prisidengiant ekonomine nauda, infrastruktūros plėtra, naujų darbo vietų sukūrimu ir t.t.., gyventojai tiesiog gali būti palikti kvailio vietoje, o Tauragė taps ne vienu iš šimto žaliausių, o vienu potencialiai pavojingiausių miestų Europoje“, – socialinio tinklo paskyroje rašo R.Skirmantas.
Politiko teigimu, šiuo metu su Lietuvos savivaldybėmis vyksta viešosios konsultacijos dėl radioaktyviųjų atliekų kapinyno statybos. Esą savivaldybės prisiimti radioaktyviąsias atliekas bus viliojamos naujomis darbo vietomis, investicijomis ir kitiems reikalams skirtais pinigais, o viena savivaldybių, kurioje gali atsirasti radioaktyviųjų atliekų kapinynas – Tauragė.
„Pirma, įtarimų kelia Tauragės rajono savivaldybės komunikacinė tyla. Sutikite, jei savivaldybės tarnautojai dalyvavo viešosiose konsultacijose, informaciją apie tai privalo žinoti ir savivaldybės gyventojai. Antra, jei visose galimose statybos vietose vyksta ar planuoja vykti geologiniai tyrimai, jų darbai turi būti derinami ir su savivaldybe. Jei savivaldybė apie tai žino, kodėl nežino seniūnijos, kuriose planuojami tyrimai? Trečia, ta keista tyla iš Tauragės rajono savivaldybės labai primena dar karštą karinio poligono įrengimo Tauragėje istoriją, kai gyventojai tiesiog buvo pastatyti prieš faktą, kad poligonas bus, nepaisant jų noro ar nenoro“, – viešai svarsto R.Skirmantas.
Studiją pristatė dar kovą
Į tokius politinio oponento samprotavimus iškart sureagavo Tauragės meras liberalas Dovydas Kaminskas, teigdamas, kad šie socialdemokrato „gąsdinimai“ tėra politinės manipuliacijos prieš artėjančius Seimo rinkimus.
„Žinoma, o kaipgi neįterpsi ir armagedono scenarijaus, kad „Tauragė taps ne vienu iš žaliausių ir patraukliausių Europos miestų, o vienu iš pavojingiausių“. Įdomu, ar kandidatas nesusimąsto, kad taip ne tik manipuliuoja informacija, bet ir kenkia savo gimtinei, kurią, kaip sako, labai myli, gerbia ir siekia atstovauti Lietuvos Respublikos Seime“, – R.Skirmantui atkerta meras.
Čia pat D.Kaminskas paaiškino, kas ir kada vyko dėl galimo radioaktyvių atliekų kapinyno statybos Lietuvoje. Kaip teigia D.Kaminskas, Ignalinos atominė elektrinė šių metų kovo 15 d. Lietuvos savivaldybių asociacijai ir visoms savivaldybėms pristatė atliktą galimybių studiją, kurioje nurodė 77 vietas, kuriose galėtų būti įrengta tokia saugykla. Anot Tauragės mero, nėra nė vienos savivaldybės, mero ar kito politiko, kuris pritartų tokios infrastruktūros sukūrimui savo savivaldybės teritorijoje. Giluminio atliekyno įrengimo vietos parinkimo procedūras, pasak D.Kaminsko, numatoma įvykdyti iki 2047 metų, o šiuo metu dėl kapinyno dar nėra priimta jokių sprendimų.
„Ši tema Lietuvoje tikrai aktuali, nes stojant į Europos Sąjungą buvo priimtas įsipareigojimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Savivaldybės seka informaciją, kaip procesai vyks toliau. Sekame ją ir Tauragėje. Gaila, kad yra manipuliuojama informacija, tokiu būdu kiršinant žmones“, – feisbuke rašo D.Kaminskas.
Rinks parašus
Tačiau viešos politinės diskusijos dėl Lietuvoje galinčio atsirasti radioaktyviųjų atliekų kapinyno tuo tikrai nesibaigė. Rugpjūčio 27 d. Seimo nario Lino Jonausko ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos narės Linetos Dargienės iniciatyva Seime surengta spaudos konferencija „Socialdemokratai prieštarauja radioaktyvių atliekų kapinyno statybai Lietuvoje“.
Kviesdamas žurnalistus į spaudos konferenciją, parlamentaras L.Jonauskas informavo, kad 1983–2009 m. Lietuvoje eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir nuo 2010 m. vykdant jos eksploatavimo nutraukimą susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro bei apie 10 tūkst. tonų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų. Lietuvoje ilgaamžės radioaktyviosios atliekos saugomos laikinose saugyklose, o jų eksploatavimo laikui pasibaigus galutinai apdorotos jos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną. Šiuo metu, pasak L.Jonausko, planuojama, kad toks atliekynas bus pastatytas ir pradėtas naudoti 2068 m. Šiam projektui atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse. Iš jų bus atrinkta viena. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos ir Varėnos rajonuose. Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės ir Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose.
Spaudos konferencijos metu Seimo narys L.Jonauskas ir Šilalės rajono tarybos narė L.Dargienė pabrėžė būtinybę ieškoti galimybių branduolines atliekas saugoti užsienio valstybėse.
– Įsivaizduokite, jeigu jums staiga pasakytų, kad dabar teks gyventi šalia radioaktyvių medžiagų kapinyno. Žmonės nuo šios idėjos tiesiog šiurpsta, – sakė L.Jonauskas ir informavo, kad Socialdemokratų frakcija užregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siekia pasirūpinti, jog branduolinės atliekos būtų išvežtos iš Lietuvos. Tai Europos Sąjungos teisė leidžia.
Šilalės rajono tarybos narė L.Dargienė ruošiasi rinkti parašus prieš kapinynų įrengimą Lietuvoje.
– Artimiausiu metu mes organizuosime gyventojų parašų rinkimo akciją, kurios metu tikimės aiškiai parodyti, jog mūsų piliečiai nenori gyventi tarp radioktyvių medžiagų kapinynų ir tikisi iš valdžios alternatyvaus sprendimo, – sakė L.Dargienė.
Po mūsų nebebus mūsų
„Tauragės kurjerio“ paklaustas, kokią informaciją apie radioaktyvių atliekų kapinyną iki šios dienos yra gavusi Tauragės savivaldybė, ką apie tai mano ir ar ketina imtis kokių nors veiksmų, Tauragės meras D.Kaminskas atsakė labai lakoniškai: „Visų Lietuvos savivaldybių atstovai dalyvavo galimybių studijos pristatyme šių metų kovo 15 d. Informacijos turime tiek, kiek yra skelbiama viešai Ignalinos atominės elektrinės interneto puslapyje. Nenorime tokio objekto Tauragės rajone. Stebėsime situaciją, aktyviai dalyvausime organizuojamose susitikimuose ir nuosekliai pasisakysime, kad tokio objekto Tauragėje nereikia“.
Kaip skelbia Ignalinos atominė elektrinė, pirmasis radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno projekto etapas prasidėjo 2020 metais ir vyks iki 2047 m. Šiame etape turėtų būti patvirtinta atliekyno vieta. 2048–2057 m. atliekynas bus projektuojamas, 2058–2067 m. – statomas, o 2068–2074 metais į atliekyną iš laikinųjų atominės elektrinės saugyklų bus transportuojamas panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos ir talpinamos į specialias šachtas. Atliekynas būtų uždaromas 2075–2079 m. Uždarymo metu šachtos su atliekų konteineriais užpildomos bentonitu arba kitomis sandarinimo medžiagomis.
2079-ieji mūsų akimis atrodo labai tolimi ir daugumos mūsų jau čia nebebus. Kaip sakė rašytoja, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė, „po mūsų nebebus mūsų“, tačiau namai, kuriuose gyvena meilė, turi likti ateities kartoms.
