Įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pateikiami skaičiai apie vagystes iš transformatorinių pribloškia – pagal padarytus nuostolius Jurbarko rajonas užima pirmą vietą penketuke. Ketvirtadienį mieste apsilankę įmonės atstovai ne tik pristatė vagysčių statistiką, bet ir ieškojo atsakymo, kaip sumažinti jų skaičių.
Nors alyvos iš transformatorinių vagysčių skaičius kiekvienais metais stipriai keičiasi ir žvelgiant bendrai – mažėja, padėtis Jurbarke glumina.
Pirmą šių metų pusmetį buvo šiek tiek ramiau nei pernai – įvykdytos šešios alyvos vagystės.
Jurbarko vagys nuo nusikaltėlių iš kitų rajonų skiriasi tuo, kad nevagia kitur populiarių aliuminių oro linijų laidų ir spalvotųjų metalų iš transformatorinių. Tokių vagysčių šiemet nebuvo.
Tačiau 2015-ieji buvo rekordiniai. Pagal ESO statistiką, Jurbarkas užima pirmą vietą tarp rajonų, kuriuose vagys bendrovei pridarė didžiausių nuostolių.
Pernai Jurbarko rajone buvo 28 kartus apvogtos transformatorinės ir iš jų išleista 3,6 t alyvos. Dėl vagysčių trys transformatorinės sudegė, o įmonė patyrė 15500 eurų nuostolių.
Nors kituose juodojo penketuko rajonuose vagysčių buvo kiek daugiau, tačiau alyvos pavogta mažiau, mažesni ir nuostoliai. Antroje vietoje rikiuojasi Biržai – ten vagys padarė 11450 eurų nuostolio, trečioje – Pasvalys su 11060 eurų nuostolio, ketvirtoje yra Vilnius – 9900 eurų nuostolio ir penktojoje – Trakai, kur žala įmonei įvertinta 9500 eurų.
2014-aisiais rajone buvo registruotos vos septynios tokios vagystės, per kurias padaryta 4200 eurų žala. 2013 m. apvogta vienuolika transformatorinių, žala siekė 11300 eurų.
„Jurbarko rajone labiausiai išsiskiria Smalininkų seniūnija, čia pasitaiko daugiausia vagysčių. Šiemet taip pat niekas nepasikeitė – alyva vogta būtent šioje seniūnijoje. Taip pat problemų turime ir Raudonės bei Šimkaičių seniūnijose. Kodėl išsiskiria šios teritorijos, nežinome“, – sakė ESO Prevencijos skyriaus vyresnysis specialistas Virgilijus Urbonas.
Įmonės specialistai kol kas negali paaiškinti ir to, kad skirtingais metais vagysčių skaičius skiriasi net keletą kartų – tai didėja, tai mažėja. „Bandydami geriau suprasti, kas vagia alyvą, padarėme analizę ir nustatėme, kad pusę vagysčių įvykdo teisti asmenys. Didžioji jų dalis – jaunimas iki 25-erių metų ir bedarbiai“, – tikino V. Urbonas.
Pila į bakus
Transformatoriams aušinti skirta alyva vagis gundo dėl paprastos priežasties – ji pilama į senų automobilių bakus vietoje dyzelinio kuro. Nors ESO specialistai perspėja, kad į alyvą įmaišytas specialus priedas, kuris skatina variklio koroziją, panašu, kad gyventojams tai nė motais.
„Į alyvą įmaišomi specialūs priedai, kurie kenkia varikliui. Tačiau žmonės į tai nekreipia dėmesio. Dar agresyvesnių medžiagų maišyti negalime, nes tai kirstųsi su aplinkosauginiais reikalavimais, pakeistų pačios alyvos savybes arba būtų labai brangu. Todėl esame priversti rinktis mažesnę ir pigesnę iš dviejų blogybių – tvarkyti apvogtus transformatorius“, – sakė Kauno regiono tinklų eksploatavimo departamento direktorius Linas Akelis.
Įmonės atstovai neabejoja, kad pavogta alyva sudega itin senų automobilių varikliuose. Tiek dalis Jurbarko, tiek kitų rajonų gyventojų įsigyja itin pigius senus automobilius, kuriais važinėja kol ateina techninės apžiūros laikas. Tuomet tokia mašina keliauja į metalo laužą, o kitiems dvejiems metams už kelis šimtus eurų perkama kita. Todėl iki paskutinio cento taupantiems tautiečiams greičiausiai nesvarbu, kas pilama į tokio automobilio baką, svarbiausia, kad būtų pigu. Šios aplinkybės leidžia vagims greitai pasipelnyti, o griuvenų vairuotojams – sutaupyti.
„Nusikaltėlius vilioja ir tai, kad vogti iš transformatorinių gana nesudėtinga. Tam beveik nereikia jokių žinių, vagysčių vietos nuošalios, o iki 200 litrų alyvos išleidžiama per 10 ar 15 minučių. Turime apie 36 tūkst. transformatorių visoje šalyje, todėl fiziškai jų visų apsaugoti negalime, o spynos, kad ir kokios brangios, tėra laikina kliūtis“, – sakė V. Urbonas.
Tikisi pilietiškumo
Susitikime dalyvavęs Jurbarko r. policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjas Ramūnas Budrius tikina, kad tirti alyvos vagystes iš transformatorinių nelengva. Pareigūnų darbą labai apsunkina tai, kad dažniausiai neaišku, kada buvo įvykdyta vagystė. Pasitaiko, kad nusikaltimas pastebimas po kelių mėnesių ar net metų.
„Jei būtų bent kiek aiškiau, kada pavogta alyva, būtų kur kas daugiau galimybių tyrėjams rasti pėdsakus. O jei vagystė pastebima po keleto mėnesių, visi supranta, kad ir informaciją surinkti, ir įkalčių rasti jau yra sudėtinga“, – sakė pareigūnas.
Pasak R. Budriaus, vienintelis kelias – kuo pilietiškiau elgtis gyventojams. Pastebėję įtartinus žmones, pažeistas ar kitaip apgadintas transformatorines jie turėtų nedelsdami pranešti policijai ar ESO. Nelikti abejingiems tam, kas vyksta aplinkui, prašė ir ESO atstovai.
Lukas PILECKAS
Pirmiausia tegul ESO telefono Nr. būna nemokamas. Kol prisiskambini, dėl užimtumo ar specialiai tempiamas laikas, o moka skambintojas. Vieną kartą pabuvus pilietišku praeina noras skambinti, savo uždirbtais centais remti ESO ir telefonų kompanijas.