Padėję ranką ant Konstitucijos pirmajame šios kadencijos tarybos posėdyje tarybos nariai iškilmingai prisiekė gerbti įstatymus, sąžiningai atlikti visas tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tačiau tereikia bent kiek atidžiau paanalizuoti tarybos narių interesų deklaracijas ir ima aiškėti, kad daugelis politikų ne tik priklauso nuo rajono valdžios, įdarbinusios jų žmonas, vyrus ir vaikus, malonės, bet dar ir tiesia ranką į mokesčių mokėtojų kišenę.
Nepaisė interesų konflikto
Vasario 27 d. tarybos posėdyje sprendimą dėl rajono biudžeto patvirtinimo tarybos nariai priėmė pažeisdami Vietos savivaldos įstatymą ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą.
Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnis nurodo, kad tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymas draudžia politikams dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
Prieš pradedant svarstyti biudžetą iš posėdžių salės nusišalinę išėjo septyni tarybos nariai – „tvarkiečiai“ Darius Babilius ir Algirdas Gudaitis, liberalas Remigijus Brazaitis, darbiečiai Adolfas Lapė ir Romansas Dragūnavičius, valstietis liaudininkas Kęstutis Naujokas ir konservatorius Antanas Kazakevičius. Stebėdamas salėje likusius, meras įspėjo, kad ne visi interesų turintys tarybos nariai nusišalino nuo sprendimo priėmimo.
Paklaustas, ką reiškia jo pastaba, Ričardas Juška sakė norėjęs atkreipti dėmesį į galimą interesų konfliktą.
„Man atrodo, kad buvo nenusišalinusių. Neprivalau nurodyti, kuris turi pakilti ir išeiti – kiekvienas žmogus turi nuspręsti pats, nes jis pildo interesų deklaraciją. Užsirašo, kad gali būti konfliktas, o paskui sėdi salėje, dalyvauja diskusijoje, balsuoja. Mano galva, taip negali būti“, – aiškino meras.
Meras nesutiko pasakyti, apie kuriuos konkrečiai tarybos narius kalba, tačiau paaiškino, kad jie turėjo nusišalinti „dėl artimųjų, dirbančių biudžetinėse įstaigose“.
Pasak R. Juškos, kai kuriais atvejais politikai gali nežinoti, gaus ar negaus su jais susijusios įmonės ar įstaigos pinigų iš rajono biudžeto, tačiau atvejai, kai „yra konkrečios numatytos ir paskirtos sumos, o dalyvauja diskusijose ir balsavime“, mero nuomone, netoleruotini.
Nusišalinimo priežasties neįvardijo
Nė vienas iš septynių dėl galimo interesų konflikto iš posėdžių salės išėjusių politikų neinformavo dėl kokios priežasties nusišalina. Sėdintys salėje spėliojo, kokių interesų turi vienas ar kitas politikas ir svarstė, kurie iš likusiųjų mero buvo įspėti nusišalinti.
R. Juška tvirtina, kad tarybos nariai neprivalo garsiai įvardinti priežasties, nes įstatymas nereikalauja, o tik rekomenduoja tą padaryti.
„Kai kurių savivaldybių, pavyzdžiui, Tauragės, politikai išvis nepraneša nusišalinimo priežasčių. Būtina tik informuoti, kad nusišalina nuo klausimo svarstymo – negalima pakilti ir išeiti iš salės nieko nesakius, kaip tai praėjusiame posėdyje padarė Zita Sorokienė ir Gintaris Stoškus“, – tikino meras.
Tačiau mero įsitikinimui prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad tarybos narys privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą, dalyvaujantį sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje.
Keista ir tai, kad rajono meras, kiekviename posėdyje po keletą kartų cituojantis Savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, svarstant biudžetą į jį net nepasižiūrėjo. Pagal reglamentą, savivaldybės tarybos nariai pieš pradedant svarstyti klausimą turi pranešti apie savo nusišalinimą, paaiškinti, dėl kokių priežasčių turi tą padaryti, išeiti iš posėdžių salės ir grįžti tik po balsavimo. Jei priežastis, dėl kurios politikas nusišalino, nėra deklaruota, reikalaujama nedelsiant papildyti interesų deklaraciją. Posėdžio protokole reikalaujama įrašyti, kas ir dėl kokių priežasčių nusišalino nuo klausimo svarstymo.
Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Vasiliauskienė, protokoluojanti savivaldybės tarybos posėdžius, patvirtino, kad vasario 27 d. negalėjo įvykdyti reglamento reikalavimų, nes tarybos nariai, palikdami posėdžių salę, nenurodė nusišalinimo priežasčių.
Tačiau paklausus, ar nebuvo pažeista nusišalinimo procedūra, rajono meras R. Juška patvirtino, kad viskas vyko pagal reglamentą.
Interesas – žmonos ir sugyventiniai
Kokių interesų turi darbą iš idėjos Lietuvai ir Jurbarkui prieš kiekvienus savivaldybių rinkimus deklaruojantys rajono politikai, kad bijo ir vengia apie tai kalbėti viešai?
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas nurodo, kad privačių interesų deklaracijos duomenys yra vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto tinklalapyje.
Peržiūrėjus savivaldybės tarybos politikų interesų deklaracijas, aiškėja, kad viena iš dažniausiai konfliktą sukeliančių priežasčių yra biudžetinėse įstaigose dirbančios ir iš savivaldybės biudžeto atlyginimą gaunančios jų žmonos, vyrai ir vaikai.
Tarybos narys R. Brazaitis turi nusišalinti ne tik dėl to, kad pats dirba ir atlyginimą gauna iš Jurbarko Antano Giedraičio–Giedriaus gimnazijos, bet ir dėl to, kad Kūno kultūros ir sporto centre dirba jo žmona Lilija. R. Dragūnavičiui interesų konfliktas užprogramuotas dėl UAB „Jurbarko komunalininkas“ vadovaujančio sūnaus Dariaus. A. Gudaitis iš posėdžių salės išeina kaskart, kai svarstomi socialiniai klausimai, nes jo žmona Genė Gudaitienė vadovauja Socialinių paslaugų centrui. Konservatorė Audronė Kurienė deklaravo, kad interesų konfliktas gali kilti dėl jos vyro Romualdo Kuro, dirbančio Jurbarko miesto seniūnu. Svarstant biudžetą, nusišalinti privalo ir K. Naujokas – jo žmona Danutė dirba savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiąja specialiste.
Nusišalinti nuo savivaldybės administraciją liečiančių sprendimų turėtų ir valstietis liaudininkas Kasparas Jurevičius, kurio marti Jurgita Jurevičienė dirba Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiąja specialiste, nors 2011 metais užpildytoje interesų deklaracijoje įrašo apie artimą giminaitę nėra.
Gydytojas D. Babilius išeina iš salės svarstant klausimus, susijusius su Turizmo ir verslo informacijos centru, nes jame dirba politiko brolis, tačiau 2011 m. pateiktoje interesų deklaracijoje apie šią konflikto priežastį nėra net užsiminta. Deklaracijoje D. Babilius nurodo tik Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykloje dirbančią savo žmoną Gražiną.
Galima manyti, kad rajono meras R. Juška svarstant biudžetą norėjo atkreipti bendrapartiečio Vidmanto Juzėno dėmesį į jam kylantį interesų konfliktą. Politikas į mero pastabą nesureagavo ir nuo sprendimo svarstymo bei priėmimo nenusišalino, nors jo deklaracijoje nurodytas dvigubas interesų konfliktas: duktė Monika Zarankienė dirba savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriuje, o sūnus Martynas – iš savivaldybės biudžeto finansuojamoje Jurbarko Antano Giedraičio–Giedriaus gimnazijoje.
Artimais asmenimis, dėl kurių svarstant ir priimant sprendimus gali kilti interesų konfliktas, yra ne tik žmonos, vaikai, broliai, seserys, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai. Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymas nurodo, kad interesų konfliktas gali kilti ir dėl sugyventinių ar partnerių. Nors savivaldybės administracijoje vieša paslaptimi yra tarybos narės Vilmos Karaliūnaitės santykiai su Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėju Arūnu Čepuliu, politikė galimo interesų konflikto nedeklaruoja ir nuo sprendimų priėmimo nenusišalina.
Toks V. Karaliūnaitės elgesys piktina net kolegas, tarpusavyje jau kuris laikas pasišnabždančius, kad nukenčia tik sugyventinius turintys pašalpų gavėjai, o politikams nei įstatymai, nei etikos normos tarsi ir negalioja.
Nusišalinimą pareiškęs darbietis Adolfas Lapė greičiausiai irgi turi interesų biudžete – jo žmona Danutė dirba Antano Sodeikos meno mokykloje. Keista tik tai, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos puslapyje nepavyko rasti šio politiko interesų deklaracijos.
Tiesia rankas į biudžeto pinigus
Daug kam atrodo, kad nusišalinimas dėl biudžetinėje įstaigoje dirbančios žmonos ar vyro – formalus dalykas, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip jis vertinamas. Galima netikėti, kad taryboje dirbantis politikas sutuoktiniui užtikrina įstaigos vadovų malonę ar net protekciją, lygiai taip pat niekas neuždraus galvoti, jog būtent dėl politiko palankumo valdžiai į darbą priimami jo artimieji – vyrai, žmonos, vaikai. Juolab kad tokių įtarimų dažnai kyla, o įrodyti neopotizmo faktą – beveik neįmanoma.
Tačiau jei dėl artimųjų protegavimo dar galima abejoti, tai finansinis tarybos narių suinteresuotumas gauti iš biudžeto lėšų savo ar artimųjų įstaigoms – akivaizdus, o formalus nusišalinimas svarstant ir balsuojant interesų konfliktą keliančius klausimus iš esmės nieko nereiškia. Niekam ne paslaptis, kad abiem pusėm naudingi korupciniai susitarimai tarp valdžios ir ją palaikančių politikų sudaromi ne tarybos posėdžiuose, todėl net labai norint nepavyktų jų įrodyti.
Galima tik įtarti, jog viena ar kita įmonė, nuolat laiminti didžiulius savivaldybės užsakymus, yra proteguojama. Pavyzdžiui, beveik visus savivaldybės administracijos sprendimus palaikančio tarybos nario K. Naujoko vadovaujama UAB „Jurmelsta“ pernai laimėjo mažiausiai penkis savivaldybės administracijos skelbtus viešųjų pirkimų konkursus ir gavo užsakymų daugiau nei už 10 mln. Lt. K. Naujokas privačių interesų deklaracijoje nurodo, kad jaučia konfliktą dėl įmonės dalyvavimo viešųjų pirkimų konkurse.
Nė vienas kitas rajono taryboje dirbantis politikas nėra toks atviras. Konservatorius A. Kazakevičius interesų deklaracijoje nurodo, kad vadovauja Jurbarko krašto samariečių bendrijai, bet galimo intereso nedeklaruoja, nors per posėdžius ir nusišalina nuo šią bendriją liečiančių sprendimų priėmimo. Kaip ir kasmet šiemet iš rajono biudžeto samariečių labdaros valgyklai socialiai remtinų žmonių maitinimui gerinti skirta 15 tūkst. Lt, dar 20 tūkst. Lt įprastai atseikėta šiai bendrijai priklausančiam Vaikų dienos centrui. Komunalinius patarnavimus, šildymo, elektros ir vandens išlaidas kompensuojanti savivaldybė kasmet samariečius paremia dar bene 20 tūkst. Lt.
Ne šventasis, atrodo, ir socialdemokratas Gintautas Navickas, vadovaujantis Smalininkų senjorų namas. Už sprendimą dėl rajono biudžeto patvirtinimo balsavęs politikas tvirtino, kad nusišalinti neturėjo, nes jo viešajai įstaigai biudžete lėšų neskirta. Tačiau rajono biudžetas ir A. Navicko įstaigai yra tarsi melžiama karvė. Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė suskaičiavo, kad pernai savivaldybė Smalininkų senjorų namams sumokėjo 116 tūkst. Lt. Pusę šių pinigų viešajai įstaigai skyrė valstybė už sunkią negalią turinčių žmonių globą, bet likusi dalis buvo sumokėta iš savivaldybės biudžeto. A. Stoškienė patvirtino, kad pernai liko neapmokėtų Smalininkų senjorų namų sąskaitų, todėl niekas neuždraus manyti, kad balsuodamas už biudžetą G. Navickas tiesiu taikymu kyštelėjo ranką į mokesčių mokėtojų piniginę.
Nedidelį kąsnelį pernai „atsikando“ ir tarybos nario V. Juzėno vadovaujama UAB „Uliksas“, dalyvavusi vietinių kelių ir gatvių priežiūros konkurse – savivaldybė šiai įmonei už Eržvilko seniūnijos žvyruotų gatvių ir kelių remontą sumokėjo per 39 tūkst. Lt.
Nesunku buvo nustatyti ir kuris tarybos narys, dalyvavęs svarstant biudžetą, sukėlė mero pasipiktinimą dėl tiesioginio suinteresuotumo. Kartu su Jonu Bučinsku po salę blaškęsis ir niekaip negalėjęs nuspręsti dalyvauti balsavime ar nedalyvauti konservatorius Egidijus Giedraitis greičiausiai bus sukėlęs viešų ir privačių interesų konfliktą, nes politiko vadovaujamai vietos veiklos grupei „Nemunas“ 2014-ųjų rajono biudžete yra paskirta 30 tūkst. Lt kaimo bendruomenių projektų bendrajam finansavimui.
Kaip niekas kitas E. Giedraitis deklaravo daug konfliktus galinčių sukelti interesų, todėl neabejotinai turėjo nusišalinti nuo biudžeto klausimo svarstymo. Politikas nurodo, kad jo žmona Daura dirba Vadžgirio pagrindinėje mokykloje, jis priklauso Jurbarko rajono ūkininkų sąjungai ir Paskynų bendruomenei.
Jokių galimų interesų konfliktų nedeklaruoja savivaldybės taryboje liberalų sąjūdžiui atstovaujantis advokatas Gvidas Byčius, nors skolų už komunalinius patarnavimus turintys jurbarkiečiai puikiausiai žino, kad šis tarybos narys teisme daugelį metų gynė UAB „Jurbarko komunalininkas“ interesus. Aišku, ne iš idėjos, o už užmokestį.
Interesai biudžeto neįtakoja?
Dauguma šiame straipsnyje išvardintų politikų balsavo už 2014 metų savivaldybės biudžetą patvirtinantį sprendimą. Tokią teisę rajono meras R. Juška vasario 27 d. suteikė net nusišalinusiems tarybos nariams. Meras tikina, kad nesant kitos galimybės priimti sprendimą, jam suteikta teisė leisti posėdyje dalyvauti ir interesų biudžete turintiems asmenims. Toks mero leidimas savivaldybės tarybos nariams buvo suteiktas ir svarstant 2012 m. biudžetą.
Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme numatyta, kad nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje institucijos vadovas gali tik motyvuotu rašytiniu sprendimu.
Mero įsitikinimu, tarybos narių interesai biudžeto struktūros neįtakoja.
„Yra visas būrys tarybos narių, kurie turi biudžete interesų, bet negalėčiau sąžiningai pasakyti, kad tai įtakoja biudžeto paskirstymą. Jei galėčiau tokį dalyką nustatyti, nereikėtų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. Jei kyla konfliktas, turi būti tiriamas kiekvienas atvejis atskirai“, – įsitikinęs R. Juška.
Meras priminė, kad įstatymas reikalauja tarybos nariams elgtis taip, kad nesukeltų viešų abejonių. Jei jų atsiranda – yra priežastis pradėti tyrimą.
Daiva BARTKIENĖ
