Spalio 18-ąją Raudonės pilies kieme aidėjo neįprasti garsai – galingi, įspūdingi elnių balsai. Čia vyko XXVI Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionatas, subūręs meistrus iš vienuolikos šalių. Tai antras kartas istorijoje, kai šis prestižinis renginys surengtas Lietuvoje.
Ilgametė tradicija
Pirmasis elnių kvieslių Europos čempionatas įvyko 1998 m. Vokietijoje, inicijuotas Vokietijos medžioklės žurnalo „Jagd und Hund“. Lietuvoje jis pirmą kartą surengtas 2012 m. Kaune. Ir nors nuo to laiko praėjo daugiau nei dešimtmetis, pasak čempionato sugrįžimą ne tik į Lietuvą, bet ir į Jurbarko kraštą inicijavusio Lietuvos elnių kvieslių asociacijos (LEKA) vadovo Daivaro Rybakovo, pasiruošimas jam truko septynerius metus.
Kartu su LEKA šį čempionatą organizavo Lietuvos medžiotojų asociacija ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD). Renginys buvo jungtinė Šv. Huberto – medžiotojų globėjo – dienos šventės dalis, todėl į čempionatą atvykę dalyviai ir žiūrovai galėjo pasigrožėti Raudonės pilyje eksponuota trofėjų paroda, pasimėgauti čia pat medžiotojų gamintais patiekalais, susipažinti su medžiokliniais šunimis bei kitomis atrakcijomis.
Bendras Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionato biudžetas siekė 100 tūkst. eurų, iš kurių Jurbarko r. savivaldybė prisidėjo 20 tūkst. eurų. Likusi suma – rėmėjų, partnerių ir asmeninės organizatorių lėšos.
„Didžiausias iššūkis buvo ne pats čempionatas, o finansai. Tačiau sulaukėme daug geranoriškumo – padėjo draugai, bičiuliai, visa medžiotojų bendruomenė“, – pasakojo D. Rybakovas. Jo įsitikinimu, šventė atnešė ir ekonominės naudos Jurbarkui – užpildyti viešbučiai, maitinimo įstaigos, o Raudonės pilis kelioms dienoms atsidūrė visos Europos medžiotojų dėmesio centre.
Viską lemia balsas
Į čempionatą atvyko 33 kviesliai iš 11 Europos šalių – nuo Belgijos ir Slovėnijos iki Estijos, Vengrijos ir Prancūzijos. Lietuvai atstovavo trys dalyviai – Tautvydas Pankevičius, Rytis Andriuškevičius ir Dovydas Murauskas.
Kviesliai varžėsi trijose rungtyse – jauno elnio, brandaus patino kvietimuose ir dviejų elnių dvikovoje. Dalyvių pasirodymus vertino kompetentingi teisėjai, taip pat atvykę iš visų čempionate dalyvavusių šalių.
„Teisėjai dalyvių nemato – vertina tik kvieslių balsą, tikslumą ir natūralumą. Už pasirodymą buvo galima surinkti iki 24 taškų. Svarbiausia – ne garsumas, o autentiškumas. Kvieslys turi gebėti perteikti elnio būseną, agresiją, dominavimą ar jaudulį. Tai – emocinis žaidimas tarp žmogaus ir gamtos“, – vertinimo subtilybes aiškina D. Rybakovas.
Pasak Daivaro, dalyviams svarbu gerai įsiklausyti į rungties reikalavimus, kurie skirtingose šalyse gali šiek tiek skirtis, todėl net ir nedidelė klaida lemia galutinį rezultatą.
„Pavyzdžiui, jei imituojant jauną elnią išgaunamas brandaus elnio balsas, ar atvirkščiai – atimami balai. Deja, šiame čempionate vienas kvieslys iš Prancūzijos padarė klaidą trečioje rungtyje: imituodamas du brandžius elnius, neatliko taip vadinamo agresijos garso, todėl teisėjai neišgirdo dviejų elnių dvikovos, ir tai jam lėmė pralaimėjimą visame čempionate“, – apgailestavo D. Rybakovas.
Pergalės
Asmeninėje įskaitoje nugalėtoju tapo Tadej Klemenšek iš Slovėnijos, antras – Tomasz Trzesky (Čekija), trečias – Innar Uus (Estija). Komandinėje įskaitoje triumfavo Čekija (265 taškai), Estija (261) ir Slovėnija (239).
Iš lietuvių geriausiai pasirodė Tautvydas Pankevičius, užėmęs 10 vietą, o Rytis Andriuškevičius ir Dovydas Murauskas – atitinkamai 17 ir 20 vietas.
Prizinis fondas siekė 15 tūkst. eurų – pirmosios vietos laimėtojui įteiktas ginklas, kitiems prizininkams – optiniai taikikliai ir medžioklės įranga. Tačiau, kaip teigia dalyviai, svarbiausias prizas – garbė ir prestižas.
Asmeniniai pasiekimai
Lietuvoje elnius kviesti moka apie 2000 žmonių, tačiau čempionatuose, pasak D. Rybakovo, dalyvauja vos keliolika. „Tai įgūdis, kuris išskiria medžiotoją. Kvieslys neša tradiciją, perteikia gamtos kalbą. Tai pagarba gyvūnui, ne trofėjus“, – kalbėjo Daivaras.
Pats jis elnių kvietimu domisi nuo 2012-ųjų. „Šis pomėgis skirtas tiems, kurie į medžioklę eina ne tik dėl mėsos, bet vedini noro pamatyti, stebėti. Mokėjimas kviesti žvėrį – privalomas įgūdis, leidžiantis išvilioti elnius iš tankumynų. Tai senovės medžiotojų gebėjimas nenaudojant modernių priemonių“, – sako D. Rybakovas.
Jo paties pasiekimai šioje srityje įspūdingi – dalyvavo dešimtyje čempionatų, tris kartus tapo Lietuvos elnių kvieslių čempionu. Kaip kvieslys Lietuvai Europos čempionatuose atstovavo aštuonis kartus, iš kurių du kartus užėmė trečią ir dešimtą vietas. Dalyvaudamas su Lietuvos rinktine, du kartus yra užėmęs ketvirtą vietą. Paskutinius penkerius metus jis čempionatuose dalyvauja ir kaip teisėjas arba komandos lyderis, o šiais metais buvo ir vienas iš čempionato organizatorių.
Už medžioklės kultūros puoselėjimą
Pasibaigus renginiui ir atslūgus organizaciniams rūpesčiams, Daivaras sakosi esąs labai dėkingas visiems prisidėjusiems prie čempionato sėkmės.
„Dėkoju visiems už pagalbą. Apie mus išgirdo ir mus pamatė ne tik čempionato dalyviai, bet ir tie, kurie jame dar nedalyvavo. Tam, kad būtum pakviestas į čempionatą, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kurių įgyvendinimas užtrunka ne vienerius metus. Dabar arčiausiai tikslo yra Rumunija, kuri bus pakviesta į kitų metų čempionatą, vyksiantį Prancūzijoje“, – sako Daivaras.
Renginio pabaigoje, kartu su prizais nugalėtojams, D. Rybakovui buvo iškilmingai įteiktas „Medžioklės ambasadoriaus“ apdovanojimas. Jį įteikęs LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas pabrėžė, kad šis titulas suteikiamas už asmeninį indėlį, profesionalumą ir atsidavimą medžioklės tradicijoms.
Dar viena graži padėka šios savaitės pradžioje atskriejo ir iš Vokietijos žurnalo „Wild und Hund“ generalinio direktoriaus Heiko Hornungo, kuris Lietuvos elnių kvieslių asociaciją įvertino už gerą organizaciją ir puikų komandinį darbą.
Janina Sabataitienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Gėdytis reikėtų tokios veiklos. O valstybei ir savivaldybei neskirti viešųjų pinigų jos rėmimui ir populiarinimui. Gyvybės atėmimo menas neturėtų būti reklamuojamas.