Rudens darganas siūlo iškeisti į treniruotes (3)

Viliojančiai vasaros šilumai pasitraukus moterys tradiciškai pradeda dairytis, kur sportuoti darganotais rudens vakarais. Treniruočių daug – aerobikos, šokių, jogos, kalanetikos. Sporto paslaptis jurbarkietėms perteikiančios trenerės teigia, kad visada svarbiausia judėti nežalojant savęs.

Treniruojasi šokdamos

Aerobikos užsiėmimai – vieni judriausių, kuriuos gali pasirinkti vakarus prie televizoriaus į sportą iškeitusios moterys. Jurbarke juos veda dvi trenerės – Ieva Jankauskaitė ir Agnė Bastienė.

Lietuvos edukologijos universitete šokio bei meno pedagogikos specialybę įgijusi I. Jankauskaitė nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose bei seminaruose, kuriuose tobulina šokio ir aerobikos žinias.

I. Jankauskaitė ypač pabrėžia universitete praleistų metų svarbą. Jos manymu, papildomi seminarai tėra būdas tobulėti, tačiau esminių žinių, kaip nesutraumuoti, mokyti teisingai sportuoti ir perduoti sveiko judėjimo paslaptis, galima įgyti tik aukštojo mokslo įstaigose.

„Per aerobikos treniruotes šokame, sportuojame muzikos ritmu. Viskas vyksta grojant linksmai, energingai muzikai – apšilimas šokio ir sporto žingsneliais, pratimai, toliau treniruotę tęsiame ant kilimėlių, atliekame pilvo preso pratimus, stipriname kitus raumenis. Kadangi aerobikos užsiėmimai vyksta tik nuo rugsėjo, moterų nėra daug, ateina apie 20, bet moterimis labai džiaugiuosi. Manau ateityje jų bus daugiau“ – kalbėjo trenerė.

I. Jankauskaitė įsitikinusi, jog sporto naudą parodo tai, kad judėjimas vertinamas nuo senų senovės, juk ne veltui liaudies išmintis byloja, kad sportas – sveikata. Tokiam požiūriui pritaria ir medikai, kurie pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą gerai sveikatai.

„Sportas ugdo valią, ryžtą ir užsispyrimą. Padeda labiau pasitikėti savimi, leidžia jausti didesnę kūno kontrolę. Sportuodami jaučiamės ne tik stipresni, sveikesni, žvalesni, bet ir vizualiai esame patrauklesni. Kiekviena visuomenė, bendruomenė siekia, kad jos gyventojai būtų sveiki, stiprūs ir darbingi. Todėl sportas yra naudingas tiek žmogui, tiek ir visuomenei, o ypač – moterims“, – pasakojo trenerė.

Treniruotėse I. Jankauskaitė stengiasi neapkrauti moterų tais pačiais pratimais, moko naujų užduočių, senąsias pasunkina, tai daro atsižvelgdama į kiekvienos moters fizinį pasirengimą.

Trenerė įsitikinusi, kad sportas naudingas ne tik kūnui. Užsiėmimai sportuojančius suburia į bendruomenes, praturtina bendravimu. Moterys aptaria, ko norėtų treniruotėse, ko tikisi iš trenerės, kaip geriau pasiekti užsibrėžtus rezultatus. Dalykinės kalbos visada paįvairinamos ir istorijomis iš moteriškos kasdienybės.

„Kuo daugiau tokių vietų, kur moterys ir merginos gali susiburti, šokti, sportuoti, juoktis, tuo daugiau laimingų moteriškos lyties atstovių Jurbarke! O kas paneigs, kad nuo to netampa laimingesni jų vyrai?“ – juokėsi trenerė.

Moko sveikai gyventi

Aerobikos treniruotes moterys gali lankyti ir Agnės Bastienės užsiėmimuose. Trenerė klasikinės aerobikos moko nuo 2009 m. Tiesa, tuomet sportuoti A. Bastienė mokė klaipėdietes, o nuo 2011 m. į treniruotes pakvietė Jurbarko ir rajono moteris.

„Dirbu pagal „Aeromix“ fitneso mokymo centro standartus. Be abejo, kiekvienas treneris prideda dalį savo šarmo, kad treniruotės taptų išskirtinesnės. Aš sportą paįvairinu choreografinėmis kompozicijomis, nes pastebėjau, kad klientėms tai patinka. Esu baigusi „Sveiko gyvenimo būdo instruktoriaus programą“, dabar tobulinuosi „Mitybos trenerio“ mokymuose. Lietuvoje tai naujiena, tačiau labai svarbi. Daug moterų sportuoja norėdamos sulieknėti, bet joms trūksta informacijos apie mitybą, kuri gražiam ir sveikam kūnui turi 80 proc. įtakos, o visa kita – jau sportas“, – neabejoja A. Bastienė.

Trenerė tikina galinti sporto naujienas iš didmiesčių atvežti į Jurbarką ir perteikti maždaug šešioms dešimtims pas ją treniruotes lankančių moterų.

„Trenerių pasirinkimas didelis, tačiau žmonės pabando vienur, pabando kitur ir pasirenka, kas jiems labiausiai patinka – pagal treniruočių laiką, krūvį, savijautą po užsiėmimų. Aš į viską žiūriu lanksčiai, moterų prašau tik vieno – nevėluoti į treniruotes, kad visos padarytų apšilimą ir būtų išvengta traumų“, – sakė A. Bastienė.

Lavina atmintį

Aerobikos treniruotėse savęs neatradusios jurbarkietės gali pasirinkti šokį. Trečius metus linijinių šokių treniruotes vedanti Evelina Šauklienė tikina, kad į „Linija E“ užsiėmimus atėjusios moterys ne tik sportuoja, bet ir gyvena aktyvų socialinį gyvenimą.

„Mūsų užsiėmimai – ne tik sportas, ne tik svorio metimo treniruotės. Vyksta daug renginių, kuriuose dalyvaujame, šokame, tradiciškai važiuojame į Palangą, kur rengiamas festivalis „Draugystės tiltas“, tuo ir skiriamės nuo daugumos kitų“, – neabejoja E. Šauklienė.

Treniruotėse moterys supažindinamos su įvairiais šokio stiliais, jų istorija, kultūromis, iš kurių šokiai paplito po pasaulį.

„Esu baigusi su šokiu susijusius pedagogikos mokslus, dirbu pagal specialybę. Linijinių šokių, kaip atskiros srities, nėra, tačiau žinias galima tobulinti specialiuose seminaruose, kuriuose nuolat lankausi“, – pasakojo E. Šauklienė.

Joga – mažytė improvizacija

Ramaus ir be jokios konkurencijos sporto pasiilgstančios jurbarkietės renkasi Aušros Smirnovienės vedamas jogos treniruotes. Aštuonerius metus jogą praktikuojanti moteris treniruotes veda ketverius metus.

„Kiekviena jogos praktika – tai maža improvizacija. Svarbu žinoti pagrindinius jogos principus – taisyklingas pratimų atlikimas, taisyklingas kvėpavimas, tinkamas atsipalaidavimas, mąstymas bei mityba. Visus minėtus principus kiekvienos praktikos metu stengiamasi išlaikyti. Praktika susideda iš trijų dalių – apšilimo, kūno padėčių (asanų) atlikimo ir atsipalaidavimo. Užsiėmimų pagrindinė kryptis – sportinė joga. Tai adaptuotų kvėpavimo, fizinių pratimų, susidedančių iš tam tikrų kūno padėčių, kompleksas. Tačiau tai nėra sportinio rezultato siekimas, o kūno tobulinimo ir sveikatinimo procesas, padedantis surasti kūno, proto ir dvasios pusiausvyrą, neįtraukiantis gilių meditacinių technikų, tai ir yra esminis sportinės jogos išskirtinumas“ – pasakojo A. Smirnovienė.

Norint praktikuoti jogą nereikalingas nei ypatingas lankstumas, nei specialus fizinis pasirengimas. Svarbiausia – disciplina ir kantrybė. Joga derinasi prie sportuojančiųjų, ne jie prie jogos, todėl šis sportas tinka visiems. Žymus jogos mokytojas A. Siderskis yra pasakęs, kad pavydi nelankstiems žmonėms, nes jų potencialas didesnis – kasdien praktikuojant jogą jaučiama nuolatinė pažanga, todėl ribų tobulėti nėra.

„Svarbu išmokti klausytis savęs, jausti savo kūno galimybes, gerbti jo ypatumus ir ribas, pasitikėti vidine nuovoka, suprasti, kas gerai, o kas ne. Iš pradžių nebūna lengva, bet su praktika atsiranda vidinis jautrumas, pastabumas ir sąmoningumas atliekant kūno judesius. Jogai nepriimtina konkurencija, tai ne varžymosi praktika, o sveikatos gerinimas ir malonus laiko praleidimas“, – įsitikinusi A. Smirnovienė.

Kauno jogos akademijai priklausanti moteris kvalifikaciją šiuo metu kelia specialiuose trenerių kursuose Lietuvos sporto universitete. A. Smirnovienė taip pat yra daugybės įvairių jogos ir sveikos gyvensenos seminarų bei mokymų dalyvė.

Nemokama naujiena – kalanetika

Pavasarį Šilalės visuomenės sveikatos biuras jurbarkietėms įteikė malonią dovaną – nemokamas kalanetikos treniruotes. Projektas tęsiamas ir dabar. Nors organizatoriai iš pradžių dvejojo, ar bus norinčių sportuoti, viltys pasiteisino – į trenerės Aušros Rukšnienės vedamus užsiėmimus kaskart susirenka kelios dešimtys moterų.

„Kalanetika – tai kūno tobulinimui sukurta statinės gimnastikos rūšis, paremta raumenų ištempimu ir susitraukimu. Joje rasime jėgos treniruočių, jogos, baleto pratimų. Ši sporto šaka tobulina visą kūną. Tai žemo intensyvumo, lėto tempo mankšta. Joje susipina rytų gimnastikos elementai ir specialūs kvėpavimo pratimai, kurie priverčia dirbti ir giliųjų raumenų grupes“, – pasakojo A. Rukšnienė.

Pasak trenerės, nuo kitų užsiėmimų kalanetikos treniruotės skiriasi tuo, kad nėra staigių judesių, šuoliukų, todėl rizika pasitempti ir susižeisti labai maža. Viskas atliekama ypač lėtai, švelniais judesiais su ilgu išlaikymu, pulsuojant – suspaudžiant arba tempiant raumenį. Todėl užsiėmimai tinka ir vaikams, ir turintiems įvairių negalavimų ar skausmų vyresnio amžiaus žmonėms.

„Į treniruotes renkasi labai įvairūs žmonės, tačiau pastebėjau labai mane pradžiuginusį dalyką – ateina dukros kartu su mamomis. Dirbu mokykloje, puikiai žinau, kad daug vaikų ne visada randa ryšį su tėvais, todėl smagu matyti, kad treniruotės tapo bendru interesu šeimoms“, – džiaugėsi moteris.

Kūno kultūros ir sporto edukologijos magistro laipsnį bei ilgametę darbo patirtį sporto klubuose bei mokykloje turinti A. Rukšnienė itin pabrėžia trenerių kvalifikacijos svarbą. Moters manymu, tai turėtų būti vienas svarbiausių kriterijų renkantis treniruotes.

„Neužtenka parodyti judesį, o kitiems pakartoti. Reikia išmanyti žmogaus anatomiją, kad suprastum ir sugebėtum kitam žmogui paaiškinti, kaip taisyklingai atlikti pratimą, kaip kvėpuoti, jei netaisyklingai atliekama – pataisyti. Žmonės dažnai nežino, o kai kurie treneriai nepaaiškina, kad net rankų ir kojų pirštų padėtis yra labai svarbi ir sportuojant atlieka savo užduotis“, – neabejoja A. Rukšnienė.

Lukas PILECKAS