Rugsėjo 7-ąją minima Panevėžio miesto diena. Ši diena laikoma Panevėžio miesto įkūrimo diena. Seniausias iš dabar žinomų dokumentų, kuriame kalbame apie Panevėžį, yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 metų rugsėjo 7 dienos raštas. Juo didysis kunigaikštis dovanojo žemę tarp Lėvens ir Nevėžio upių Ramygalos klebonui su sąlyga, kad šioje teritorijoje būtų pastatyta bažnyčia, kuri kovotų su krašte dar labai gaja pagonybe. Dovanotoje žemėje dešiniajame Nevėžio krante buvo pastatyta medinė bažnyčia ir klebonija. Priešais bažnyčią buvo turgaus aikštė, joje stovėjo karčiama ir aludė (bravoras) su pirtimi. Šiai gyvenvietei prigijo Senojo Panevėžio vardas.
1994 metais Panevėžio miesto taryba vienbalsiai nusprendė rugsėjo 7-ąją paskelbti Panevėžio miesto diena ir ją kasmet minėti. Tą dieną ant Savivaldybės pastato, prie valstybinės valdžios ar valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų iškelti Lietuvos valstybinę ir Panevėžio miesto vėliavas.
Panevėžys turi daug gražių švenčių, bet įspūdingiausia – miesto gimtadienis. Kasmet miestas ir jo gyventojai gimsta iš naujo. Gimtadienio šventė – neribotos miestelėnų fantazijos, muzikos ir spalvų šėlsmas. tądien gali nusikelti į skirtingus istorijos tarpsnius, išbandyti senuosius amatus, gėrėtis reginiais ir pats tapti jų dalimi.
1921 metų rugsėjo 7 dieną buvo įregistruoti įstatai Lietuvos jachtklubo, kuris buvo pradėtas kurti Kaune Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos inžinieriaus Jono Šimoliūno iniciatyva, tapusio ir pirmuoju jachtklubo pirmininku (dabar pagal tradiciją vadinamas komodoru).
Nuo šio momento Lietuvoje iš pradžių sunkiai, pradėjus tik nuo irklinių valčių stoties 1922 metų pavasarį, pradėjo atsirasti buriavimas: 1922 metais patvirtinta klubo vėliava (dabar tai Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliava), emblema ir uniformos, įsteigta Lietuvos jūrų skautų sąjunga, gavusi Lietuvos jachtklubo vėliavą, papildžius ją skautų lelija apatiniame dešiniame kampe.
1929 metais Klaipėdoje buvo įkurtas Lietuvos jachtklubo padalinys, o 1933 metais Klaipėdos jachtklubas tapo savarankišku (kaip jūrinis, skirtingai nuo upėse buriavusių Laikinojoje sostinėje). 1936 metais po Olimpiados kauniečiai įsigijo pirmąsias sportines burvaltes. Tais pačiais metais Klaipėdos fiziško auklėjimo komiteto iniciatyva Klaipėdos ir Lietuvos (Kauno) jachtklubų pagrindu įsteigta Lietuvos buriuotojų sąjunga, kurios pirmininku Švietimo ministro paskirtas Juozas Jurkūnas. Smiltynėje 1936-1937 metais pradėjo veikti Buriavimo mokykla (pirmas vadovas Fricas Buntinas, LBS vicepirmininkas).
Rugsėjo 7-oji diena dabar atkurta kaip mintėtina Lietuvos buriuotojo diena Kauno buriavimo klubų narių iniciatyva, skirta paminėti buriavimo pradžią Lietuvoje. Kadangi tai iš esmės buriavimo sezono pabaiga, praėjus svarbiausioms LBS organizuojamoms nacionalinėms regatoms, tai sveikinami naujieji šį sezoną tapę buriuotojais kolegos, kuriems savo ruožtu suteikiama teisė tostui pagal LBS šūkį „Vėjo! Vėjo! Vėjo!“. Vyksta neformalus laivų paradas, kviečiami dalyvauti pasiplaukiojime dar neburiuojantys draugai bei šeimos nariai, siekiant juos pritraukti į buriavimą. Jei jachtose nėra sezono naujokų, pagerbiamas jauniausias pagal stažą buriuotojas, linkint jam ilgų ir džiaugsmingų jūrmylių.
Diena nėra skirta formaliems renginiams ir minėjimams. Kiekvienas klubas ar buriuotojas gali ją švęsti savaip, pageidautina, aišku – buriuodamas.
