Pastarosiomis savaitėmis stebint išaugusį sergamumą gripu bei ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) ligomis, sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė sako, kad bendras sergamumas nėra išskirtinai didelis, tačiau gripo sezonas šiais metais prasidėjo gerokai anksčiau, nei įprasta.
„Šiuo metu situacija iš tiesų valdoma, kontroliuojama, nėra kažkuo išskirtinė. Taip, susirgimų (fiksuojama – ELTA) anksčiau ir daugiau, tačiau jie analogiškai stabilūs, kaip ir ankstesniais metais“, – trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė viceministrė.
Ji pastebėjo, kad dėl didesnio sergamumo jaučiamas gyventojų nerimas. Visgi, pažymėjo ji, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kontroliuoja situaciją ir nuolat stebi besikeičiančią situaciją.
„Tikrai yra bendradarbiaujama su kiekviena savivaldybe atskirai ir vertinami rodikliai – ne tik atvejai kiekvieną savaitę, bet ir situacija atskirai ir mokyklose, ir pačiose savivaldybėse, turint skaičius, kiek pačių gyventojų turime sergančių, kiek yra hospitalizuota“, – kalbėjo viceministrė.
A. Bilotienei Motiejūnienei antrino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė. Specialistė atkreipė dėmesį, jog sveikatos specialistai šiuo metu seka ne tik sergamumą gripu, bet ir ŪVKTI bei COVID-19. Todėl, tęsė ji, bendras sergančiųjų skaičius yra kiek didesnis.
„Jeigu prieš tai, iki pandemijos mes turėdavome 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, dabar turime kitą rodiklį, kadangi prisidėjo COVID-19 liga. Šiais metais epideminis lygis yra 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – nurodė G. Gargasienė.
Prasčiausia situacija, pasak specialistės, stebima didžiuosiuose miestuose – Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje – ir Kėdainių rajono bei Kazlų Rūdos savivaldybėse. Viso 22 savivaldybės yra pasiekusios epideminį lygį, kai 100 tūkst. gyventojų tenka 1,5 tūkst. ligos atvejų. Visgi, savivaldybės neskuba skelbti epideminės situacijos ir stebi, kaip pasikeis esamos aplinkybės.
„Kol kas šiose savivaldybėse šią savaitę nebuvo planuojama skelbti epidemijos, laukiama kitos savaitės rodiklių, nes situacija yra pakankamai stabili – tiek ugdymas, tiek gydymo įstaigos jaučia padidėjusį sergančiųjų skaičių ir kiekį, tačiau situacija yra valdoma“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Klausiama apie galimas tolimesnes sergamumo prognozes, viceministrė teigė, jog artimiausias dvi-tris savaites sergančiųjų skaičiai dar augs.
„Jeigu anksčiau prasidėjo, tikriausiai, visi modeliuoja tą patį modelį ir Europoje, ir mes – turėtų būti dar grubiai dvi-tris savaites kilimas, vėliau stabtelėjimas ir leidimasis žemyn. Kaip bus šiais metais – tikriausiai matysime, kokia situacija Europoje“, – akcentavo A. Bilotienė Motiejūnienė.
Pirmasis mirties atvejis
NVSC atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje antradienį buvo fiksuotas pirmasis mirties nuo gripo atvejis.
„Vakar gauta informacija apie Vilniaus miesto gyventoją, vyresni, garbingo amžiaus – 94 metų amžiaus asmenį, turintį labai daug lėtinių ligų. Šis žmogus buvo hospitalizuotas ligoninėje, būklei blogėjant ir komplikuojantis situacijai buvo konstatuota mirtis ir galutinė mirties priežastis yra gripas su pneumonija“, – informavo ji.
G. Gargasienė taip pat pabrėžė, kad iki šiol per gripo sezoną buvo fiksuojama nuo 3 iki 26 mirčių.
„Imant daugiametę statistiką vidutiniškai apie 8 mirties atvejus per sezoną buvo registruojama. Tai šiais metais turime vieną mirtį, tikimės, kad daugiau jų ir nebus“, – vylėsi NVSC atstovė.
Jos teigimu, vertinant hospitalizacijų dėl gripo statistiką, situacija šiais metais nėra kažkuo išskirtinė.
„Stebint daugiametes hospitalizacijos apimtis, išskyrus pandeminį laikotarpį, tai vidutiniškai buvo hospitalizuojama apie 13 proc. vaikų iki 2 metų amžiaus ir vyresnių apie 50 proc. Vidutiniškai vaikai sudarydavo apie 63 proc. iš visų hospitalizuotų asmenų“, – sakė G. Gargasienė.
„Tai šį sezoną, pagal turimus duomenis, tendencija yra labai panaši – vaikai iki 2 metų sudaro apie 12 proc., vyresni iki 62 proc., o apskritai vaikai sudaro 74 proc. iš visų hospitalizuotų asmenų“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė informavo, kad pastarąją parą stacionare buvo gydoma 16 gripu susirgusių vaikų, vienas vaikas, pasak jos, gydomas intensyvios terapijos skyriuje.
Rizikos grupėje nuo gripo pasiskiepijo 83 proc. žmonių
NVSC specialistės G. Gargasienės teigimu, šiais metais šalies gydymo įstaigos gavo daugiau kaip 202 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui. Pasak jos, rudenį vakciną gavo maždaug 168 tūkst. gyventojų, priklausančių rizikos grupei. Iš jų 68 proc. sudarė 65 metų amžiaus ir vyresni šalies gyventojai, daugiau nei 21 proc. – asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, 7,6 proc.– sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, 2,2 proc. – asmenys, gyvenantys socialinės globos bei slaugos įstaigose, ir beveik 0,5 proc. – nėščiosios.
„Per rugsėjo-lapkričio mėnesius suskiepyta 83 proc. visos nupirktos vakcinos. Aktyviausiai skiepijasi vyresnio amžiaus asmenys – virš 65-erių. Antroje vietoje – su lėtinėmis ligomis, gan aktyviai skiepijasi“, – nurodė NVSC atstovė.
„Vėlgi galima pasidžiaugti, kad turime nemažą vakcinacijos procentą – ik asmenų, kurie yra rizikos grupėje, netgi 83 proc. yra pasiskiepiję gripo vakcina, kas tikrai leidžia išvengti sudėtingų komplikacijų, kartais ir paties gripo“, – aktyviais vakcinacijos tempais džiaugėsi viceministrė.
NVSC gavo 17 prašymų klasėse skelbti infekcijų plitimą ribojantį režimą
G. Gargasienė atkreipia dėmesį, kad nebegalint užtikrinti vaikų mokymą tiesioginiu būdu, mokykla gali kreiptis į NVSC su prašymu ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu arba laikinai nutraukti.
„Esant poreikiui ir nebegalint užtikrinti ugdymo, ypač ikimokyklinukų tarpe arba pradinėse klasėse, ugdymo įstaiga kreipiasi į mūsų centrą su prašymu skelbti infekcijų plitimą ribojantį režimą ir tokio režimo paskelbimas leidžia ugdymą nutraukti arba jį organizuoti nuotoliniu būdu, jeigu yra įmanoma. Ir tokiu atveju tėveliai gali gauti nedarbingumo išmoką ir su vaikučiais būti namie to infekcijų plitimą ribojančio režimo taikymo metu“, – sakė G. Gargasienė.
Visgi NVSC atstovė akcentuoja, kad kol kas tokių gauta vos 17.
„Nuo gruodžio pradžios, turėjome tik 17 kreipimųsi į mūsų įstaigą su prašymu tam tikrose grupėse ar klasėse skelbti tą infekcijų plitimą ribojantį režimą, todėl kad buvo labai daug sergančių ir neįmanoma užtikrinti ugdymo proceso būtent kontaktiniu lygiu“, – sakė ji.
Šis režimas, pasak NVSC specialistės, yra įvestas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir rajonuose.
