2024-ųjų kalendoriui užvertus Šarūnui Šimulynui paminėti skirtus metus, vasario 2-ąją Veliuonos kultūros centre dar kartą prisimintas ir pagerbtas šis neeilinis Jurbarko krašto kūrėjas. Veliuoniškių renginio idėja į menininko palikimą leido panirti per įvairius meno ir kultūros projektus.
„Šimulyniškai“
„Šarūnui velniškai pasisekė, kad gimė Veliuonoje, kuri pernai metais jį pasiėmė ir nusinešė kartu su jo kūryba per visą Veliuonos kraštą, Jurbarko rajono žemes. Nežinau ar jis galėjo įsivaizduoti, kad jo grafika pirmiausiai nuguls ant gražių Veliuonos krašto merginų ir moterų pečių, o ne grafikos leidinyje, kuriam vis dar kantriai ieškome lėšų… Grafika ant drabužių tuo pačiu pristato poezijos leidinio „Australija“ Šarūno kurtas iliustracijas. Grafika, knygos iliustracijos, drabužių dizainas. Štai taip neliūdnai paminėjome kaip tik vasario 2 d. anapilin, prieš 25 metus, išėjusį, bet vis dar su mumis Šarūną…“ – apie šį renginį kalba Regina Violeta Šimulynienė.
Meninę kompoziciją „Apie Šimulyną šimulyniškai“ pradėjo talentinga teatro meno atstovė Andrėja Stulginskienė, buvusi Veliuonos kultūros centro darbuotoja, iki šiol mielai bendradarbiaujanti su buvusiais kolegomis ir pasidalinanti kūrybinėmis idėjomis.
„Jam nebuvo nepavaldžios nei vienos mūzos. Tikriausiai tik maža riba link muzikos buvo belikę žengti.(…) Nepritapti. Neiti lengviausiu keliu. Būti su žmonėmis, su žmogumi“, – pagrindinius Š. Šimulyno veiklos ir asmenybės bruožus meniškai akcentavo A. Stulginskienė, o eilės pynėsi su liaudies dainomis ir ritmingais būgno dūžiais.
„Menų klubo“ staigmena
Išskirtiniu renginio akcentu tapo studijos „Menų kubas” sukurta unikali rūbų kolekcija, dekoruota Šarūno Šimulyno grafikos darbų kopijomis. Tai Veliuonos kultūros centro direktorės Violetos Grabauskienės sumanymas, kurį realizuoti ėmėsi Jurgita Brazaitienė. Grafikos darbus kolekcijai sukurti paskolino menininko našlė Regina Violeta Šimulynienė, siūti buvo pasitelktos meistrės Lina Preimonienė ir Rasa Eimutienė. Visa tai choreografiniu rūbu apvilko Irma Svetlauskienė.
„Nuolat bendradarbiaujame su Šarūno Šimulyno šeima, ir tai leidžia mums atrasti naujų būdų, kaip įamžinti šio iškilaus menininko vardą ir jo kūrybą. Labai džiaugiamės ir partneryste su „Menų kubu“, nes ši kolekcija su Šimulyno grafika jau penktasis mūsų bendras projektas“, – pasakojo V. Grabauskienė.
Jurgita Brazaitienė, koordinavusi šios išskirtinės kolekcijos atsiradimą, pasakojo, kad buvo pasirinkti būtent grafikos darbai, nes idėja juos perkelti ant audinio atrodė nesunkiai įgyvendinama, teliko pasirinkti tinkamą techniką.
„Stengėmės sukurti įvairesnius modelius-sukneles, sijonus, kelnes, palaidines. Pagal jų formą atrinkome grafikos darbus. Mums padėjo UAB „Divitus“, kurie perkėlė grafikos darbus ant kostiumų. Pasirodymo metu buvo demonstruojami ir Šarūno Šimulyno darbų originalai“, – pasakojo J. Brazaitienė.
Lena Preimonienė, Veliuonos kultūros centro „Meno kubo“ narė, šiam projektui sukūrė septynis kostiumus. „Visada malonu dalyvauti kūrybiniuose procesuose, kuriuose užgimsta ne tik meninę vertę, bet ir prasmę turintys darbai. Rūbai buvo sukurti bendradarbiaujant su moterimis, kurios juos pristatė. Tai buvo bendras kūrybinis darbas“, – dalijosi L. Preimonienė.
Atrasti ir pažinti
Vieną šio vakaro kryptį keitė kita, naujai atverdama pažintį su Š. Šimulynu. Veliuonoje viešėjęs aktorius, rašytojas ir piligrimas Juozas Gaižauskas pasidalijo prisiminimais apie vaikystę, praleistą Tauragėje, studijų metus, kuomet teko studijuoti drauge su Š. Šimulyno sūnumi Kipru, susipažinti su Š. Šimulyno kūryba, kuri tuo metu dar buvo nepripažinta ir mažai kam žinoma.
Siekis atrasti ir pažinti tą vakarą labai derėjo su J. Gaižausko piligrimystės patirtimi. Šešis kartus leidęsis į piligrimines keliones J. Gaižauskas sako, kad nueitų kilometrų neskaičiuoja, o įgyta patirtis jį labai pakeitė ir atvedė prie rašytojo minties.
J. Gaižauskas yra parašęs 6 knygas: „Dievas su šlepetėmis“, „Tigras, glostantis pėdas“, „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“, „Pasibaidęs Dievo žirgas“, „Antarktidos indėnai“, „Mėnulio medžiotojai“. Jų puslapiai veda piligrimų keliais, iki mistinių nuotykių, tikėjimo, meilės ir savęs pažinimo klausimų.
Susitikimą Veliuonoje J. Gaižauskas sušildė autorinėmis dainomis, giliais jų tekstais ir melodingumu, o tuo pačiu ir istorijomis, kupinomis humoro. Vienijanti vakaro bendrystė liudijo laiko patikrintą tiesą – į šiandieną ateiname praeities takeliais, o nutolusius siluetus grąžina atmintis ir pagarba. Taip galime kalbėti ir apie Šarūną Šimulyną – jo kūrybinis palikimas randa vis naujų būdų mus pasiekti, o menininko darbai ir toliau kalba tiems, kurie pasiruošę išgirsti.
Ligita Gražulevičienė
