Grupė Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos Comenius projekto ,,Geras elgesys sporte – geras elgesys gyvenime” dalyvių – 4 mokytojai ir 2 mokinės – vyko į susitikimą Belgijos mieste Antverpene. Buvau pirmajame projekto dalyvių susitikime Italijoje ir iki šiol prisimenu ten praleistas dienas. Įdomu, kaip Belgijoje sekėsi klasės draugėms Auritai Labanauskaitei ir Augustei Šimkevičiūtei. Nutariau jas pakalbinti.
Kodėl pasirinkote šį projektą? Kokie kelionės įspūdžiai?
Aurita: Projektas pasirodė įdomus, nes dalyvaujant jame galima išvykti į kokią nors šalį. Mums su Auguste kliuvo kelionė į Belgiją. Pirmą kartą skridome lėktuvu.
Augustė: Žemė iš viršaus atrodė labai gražiai. Kelionė nuvargino, norėjosi kuo greičiau į šeimą, kurioje teks gyventi penkias dienas.
Ką galite papasakoti apie šeimą, kurioje Belgijoje gyvenote?
Aurita: Mūsų laikinoji mama buvo Goedale Depestel ir brolis Hansas. Pirmąjį vakarą mus pasitiko Goedale, Hansas, jo sesuo su savo vaikinu ir šunelis Locho. Visi buvo labai draugiški. Hansas aprodė namus ir padėjo nunešti lagaminus į mūsų kambarius. Kadangi atvažiavome vėlai, tai ilgai nesėdėjome. Pirmosios dienos rytą mus pažadino Goedale. Kartu papusryčiavome ir ji mus nuvežė į mokyklą. Hansas lankė kitą mokyklą, todėl mums vienoms buvo šiek tiek nedrąsu.
Ką veikėte kartu su kitais projekto dalyviais?
Augustė: Kai susipažinome su kitų šalių mokiniais, mus padalijo į grupes. Naudodamiesi GPS vaikščiojome po Antverpeną ir atlikome užduotis, o jų atsakymai rodė kitos užduoties vietos koordinates. Pakeliui aplankėme Dievo Motinos Marijos katedrą. Tai viena didžiausių katedrų pasaulyje. Dar buvome Europos centre.
Aurita: Trečiąją dieną patekome į skirtingas grupes, bet tai ne problema – su visais susikalbėjau angliškai. Vykome į sporto mokyklą ir vaikščiojome po parką. Tą dieną susidraugavau su daugeliu žmonių iš skirtingų šalių, bet daugiausia su belgais. Jie tiesiog pamišę dėl futbolo, visą kelią spardė kamuolį. Grįžus į mokyklą vyko apdovanojimai už geriausią talismaną. Buvo labai smagu, nes geriausiu talismanu išrinko mūsiškį.
Augustė: Po apdovanojimų Hansas mus nusivedė į miestą, aprodė įdomias vietas. Dar kartą įsitikinau, kad Belgija yra alaus šalis. Prie kiekvienos kavinės žmonės gurkšnojo alų. Niekas niekur neskubėjo, visų žmonių veidus puošė šypsenos.
Ką dar nuveikėte kartu su naujaisiais draugais?
Aurita: Kiekviena grupė turėjo sukurti trumpą filmą. Vėl buvau viena lietuvė, bet savo grupėje jau visus pažinojau. Nufilmavę kompiuteriais apdorojome medžiagą ir sumontavome filmą. Tokia pat užduotis teko ir Augustės grupei.
O kaip Belgijoje pramogaujama? Žinau, kad buvote koncerte.
Augustė: Koncertas vyko vakare sporto rūmuose. Važiavome traukiniu, susitikome su kitais projekto dalyviais. Rūmai didžiuliai, į koncertą susirinko labai daug žmonių, nes pasirodė populiari Belgijos grupė. Koncertas ir lazerių šou paliko didelį įspūdį. O klausytojai elgėsi panašiai kaip ir pas mus.
Ar paskutinės viešnagės dienos buvo įspūdingos?
Aurita: Paskutinę dieną galėjome ilgiau pamiegoti, nes įspūdinga kelionė laivu po Amsterdamo uosto akvatoriją prasidėjo tik vienuoliktą valandą. Buvo teikiamos dovanos mokiniams, mokytojams ir mūsų globėjams, kurių namuose gyvenome.
Augustė: O atsisveikinimo vakarienę ruošė visa šeima: Hansas su dviem savo seserimis ir jų vaikinais ir šunelis Locho. Vakaras praėjo linksmai.
Ar pasiilgote draugų, įprastinio gyvenimo Lietuvoje?
Aurita: Važiuojant į oro uostą atrodė, kad Belgijoje praleidome vos dieną, o ne savaitę. Daug naujų įspūdžių, pažinčių… Lietuvoje pasitiko skaisčiai šviečianti saulė ir jau neilgai bežaliuosiantys medžiai. Pasiilgau klasės draugų.
Ko palinkėtumėt tiems, kurie vyks į projekto dalyvių susitikimus Portugalijoje ir Vokietijoje?
Aurita: Palinkėčiau nebijoti, nes nėra ko ten bijoti. Visi labai šilti ir draugiški. Dar palinkėčiau, kad daug bendrautų ir nė minutės nepraleistų veltui. Nebijokite užkalbinti savo bendraamžius, nes kiekviena pažintis duoda ką nors naujo.
Kalbino Greta Bakaitytė
Seredžiaus Stasio Šimkaus
pagrindinė mokykla, 10 klasė
