„Tvarkau Jurbarko kraštą“ pasivadinęs visuomeninis judėjimas pasišovė padėti žmonėms spręsti valdininkų dėmesio nesulaukiančias bėdas. Tiesa, su viena sąlyga – norintys padaryti savo kraštą tvarkingesniu ir kreipęsi pagalbos, turi prisidėti patys.
Susibūrė vienminčiai
Idėja organizuotai ir savanoriškai tvarkyti savą kraštą kilo penkiems vyrams – Girdžių seniūnui Dariui Juodaičiui, verslininkams Daivarui Rybakovui, Linui Židuliui, Dariui Kalinauskui ir ne vienus metus įvairias savanoriškas akcijas organizuojančiam Džeraldui Kiulkaičiui. Viską savo ir rėmėjų lėšomis tvarkančių vyrų galvose – daugybė minčių, kaip pagražinti miestą ir rajoną.
Pirmąją viešą akciją judėjimo nariai surengė birželio pradžioje ir sutvarkė nelegalų sąvartyną Skirsnemunės seniūnijoje. Pagalbos ir viešumo prireikė, kai išverstas statybines atliekas ir negyvą veršį radę vietiniai gyventojai neprisišaukė seniūnijos pagalbos. „Tvarkau Jurbarko kraštą“ nariai kartu su vietiniais atsiraitojo rankoves ir viską sustatė į vietas – dvokiantis šiukšlių kalnas vėl virto žydinčia pieva.
„Negalėjome taikstytis su tokiu šiukšlinimu. Tačiau nustebino ne nelegalus sąvartynas, o tai, kad už jo sutvarkymą atsakingas valdininkas supyko ant mūsų pagalbos paprašiusių žmonių. Tuomet supratome, kad viešumas – galingas ginklas ir gerų darbų rodymas svarbus ne tik skatinant pačius žmones tvarkytis, bet ir primenant kai kuriems valstybės tarnautojams jų nepadarytus darbus. Žinoma, mes su niekuo nesiekiame konfliktuoti, tačiau yra, kaip yra“, – pasakojo D. Rybakovas.
Dar vieną idėją judėjimo nariai įgyvendino nudažę apleistus suolus aikštelėje šalia mažosios „Maximos“. Nors suoleliai pačiame miesto centre, kur kasdien sukiojasi daugybė jurbarkiečių, apsipirkti parduotuvėje sustoja per miestą važiuojantys turistai, juos sutvarkyti miesto valdininkai nerado nei lėšų, nei laiko.
„Akcija pavyko, paskelbėme internete ir susirinko net ne keletas, o keliolika žmonių. Dažais pasirūpino mūsų grupės narys D. Rybakovas, finansiškai taip pat prisidėjo „Jurbarko komunalininko“ vadovas Darius Dragūnavičius. Suolams tikrai reikėjo dažymo – saulės išdžiovintas medis sugėrė labai daug dažų. Vienu metu teko net ne tepti, o dažus pilte pilti ant medžio“, – sakė D. Juodaitis.
Klausia leidimo
Kitą savaitę vyrai į talką kvies Sodų g. gyventojus ir tvarkys turgelio aikštelę. Planuojama išlyginti ir galbūt šiek tiek padidinti aikštelę, kurioje prekiautojai gyventojams siūlo gėles, daržoves, uogas, ūkininkai atveža šviežių pieno produktų.
„Planavome tvarkyti visiškai savo jėgomis, bet nusprendėme paklausti miesto seniūnijos, ar galima. Tikrai nenorime tapti savivaliautojais. Seniūnas Romualdas Kuras maloniai nustebino, nes ne tik leido, bet pažadėjo sunkvežimį žvyro“, – tikino D. Kiulkaitis.
Tiesa, prisidėti prie gražesnės aikštelės sutinka toli gražu ne visi čia apsipirkti užsukantys žmonės. Kol D. Rybakovas, D. Kiulkaitis, D. Juodaitis ir L. Židulis turgelyje aptarė numatomus darbus, į talką kviečiami Sodų gatvės gyventojai daugiausia gūžčiojo pečiais ir mojo ranka – kas esą neturės laiko, kam sveikata neleidžia, kam gerai taip, kaip yra. Tačiau tokie – ne visi, kai kurie gyventojai žadėjo į talką ateiti.
Prisidėti būtina
„Nesame tie, kurie bėga gelbėti vos pamojus ranka. Mūsų tikslas – ne tik tvarkyti, bet ir skatinti savanorystę, raginti žmones burtis į bendruomenę, kuri dirbtų krašto labui. Turime būti biedni, bet teisingi – kol kas aktyvios bendruomenės mūsų krašte nėra“, – neabejoja D. Kiulkaitis.
D. Rybakovas juokauja, judėjimas „Tvarkau Jurbarko kraštą“ įsteigtas dėl moterų, nes joms patinka savanoriai.
„Čia kaip toje dainoje – noriu vyro savanorio. Bet iš tiesų savanorystė turi populiarėti ir ji yra būtina vakarietiškai visuomenei. Mūsų tikslas – tai paspartinti, paskatinti žmones ne tik rodyti pirštais į bėdas, bet ir patiems jas spręsti. Sulaukėme keleto prašymų sutvarkyti kai kurias vietas, tačiau atsisakėme. Kodėl? Todėl, kad tie žmonės, kurie nurodė negeroves, tikėjosi, kad mes bėgsime ir tvarkysime, o mūsų darbu galės tiesiog pasinaudoti. Tai prieštarauja mūsų pagrindinei idėjai – padėti, bet ne padaryti už juos“, – sakė D. Rybakovas.
Sąlyga, kad prie tvarkymo prisijungtų patys žmonės, svarbi ne tik buriant jau minėtas bendruomenes, bet ir keičiant žmonių mąstymą. Vyrams nesuvokiamas elgesys, kai į gamtą, prie karjerų maudytis atvažiavę žmonės atsiveža pilnus butelius gėrimų, pakuotes maisto, o šiukšlių neišsiveža – palieka, kur puotavo.
„Jei žmonės prie mūsų prisijungs, kartu tvarkys, manome, kad toje vietoje, kurioje žmogus pakėlė šiukšlę, kitos jis jau nenumes. Todėl tikimės, kad mums pavyks svarbiausia – sutvarkyti jurbarkiečių širdis. Tada jau ir mūsų kraštas bus ne apšneikštas ir niokojamas, o gražėjantis“, – sakė L. Židulis.
Lukas PILECKAS
Graži iniciatyva ne kas kita kaip viešųjų ryšių akcija. Keista, bet du iš iniciatorių valdininkai. Vienas iš jų ne tik negebantis burti, priešingai netgi skaldantis. Daugybė bendruomenių organizuoja nuolatines talkas viešųjų erdvių priežiūros tvarkymui ištisus metus tik taip garsiai nerėkia. Susibūrusi komanda daugiau fotografuojasi ir rašo nei dirba.