Šv. Velykas valdininkai šventė ilgiau – beveik visi savivaldybės administracijos, seniūnijų darbuotojai nedirbo dar ir antradienį. Savivaldybės administracijos vadovų sprendimas dėl lėšų stokos trumpinti darbo savaitę gal ir nekeltų pasipiktinimo, jei tuo pat metu nebūtų steigiami nauji etatai, keliami atlyginimai ir skirstomi priedai, kuriems mokėti kasmet skiriami šimtai tūkstančių litų.
Darbo tiek pat – algos mažiau
Biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams šiemet skirta daugiau kaip pusė rajono biudžeto pajamų – 40,7 mln. Lt. Nors suma atrodo milžiniška, darbo užmokesčiui lėšų vis tiek trūksta – savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės skaičiavimu, biudžetininkai šiemet turės nedirbti 16 dienų.
Papildoma išeiginė gal būtų ir ne pati didžiausia blogybė, jei kartu su alga mažėtų ir darbo krūvis, tačiau didžioji dalis savivaldybės administracijos darbuotojų tuo pasigirti negali – nuo to, kad dvi dienas per mėnesį nedirba, nei klientų sumažėja, nei dokumentų krūvos suplonėja.
Kad darbuotojai nepatenkinti šiemet įvesta trumpesne darbo savaite, pripažįsta ir Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras. Pasak jo, labiausiai nuskriausti socialiniai darbuotojai – nors dirba mažiau darbo dienų ir gauna mažesnį atlyginimą, patiria didesnį stresą per trumpesnį laiką priimdami tiek pat prašymų socialinėms išmokoms skirti ir dar privalėdami visus prašančius aplankyti namuose bei surašyti buities tyrimo aktus.
Neseniai Jurbarke apsilankęs Seimo narys Donatas Jankauskas susitikimuose su biudžetinių įstaigų darbuotojais, bendruomenių atstovais, gyventojais stebėjosi, kad savivaldybės administracija verčia žmones eiti nemokamų atostogų ir abejojo, ar Jurbarkas nėra vienintelė taip taupanti savivaldybė Lietuvoje.
Beveik viso mėnesio darbo užmokesčio šiemet neteksiantys valstybės tarnautojai patyliukais diskutuoja, kad jų algos mažėja dėl nesugebėjimo subalansuoti rajono biudžetą, keistos praktikos papirkinėti darbuotojus priedais prie atlyginimo ir savivaldybės tarybos nuolaidžiavimo rajono vadovų užgaidoms steigti naujus, jų manymu, anaiptol nebūtinus etatus.
Ne visus vienodai myli
Atrodo, kad užkulisinėse diskusijose skambantys argumentai tikrai nėra laužti iš piršto.
Pernai savivaldybės administracijoje dirbo 69 valstybės tarnautojai, septynių veikla įvertinta labai gerai – jiems padidintos kategorijos ir suteiktos kvalifikacinės klasės, o tai reiškia, kad padidėjo ir atlyginimas.
Tendencijos nesikeičia ir šiemet. Atliekant kasmetinį valstybės tarnautojų vertinimą, labai gerai įvertinti aštuoni darbuotojai.
Nors įvertinimas „labai gerai“ reiškia, kad visi aštuoni darbuotojai dirbo pagirtinai, savivaldybės administracija juos pamylėjo nevienodai. Iš aštuntos kategorijos keliant į devintą ir iš devintos į dešimtą alga padidėja tik 90 Lt. Kur kas daugiau – 166 Lt atlyginimas pakils vienuoliktą kategorija įvertintam valstybės tarnautojui. Tačiau didžiausią naudą pajus tie savivaldybės administracijos darbuotojai, kuriems suteiktos kvalifikacinės klasės. Už trečiąją kvalifikacinę klasę skiriamas 15 proc., už antrąją – 30, už pirmąją – net 50 proc. atlyginimo dydžio kasmėnesinis priedas.
Savivaldybės administracijos skaičiavimais, valstybės tarnybos darbuotojų paaukštinimas šiemet mokesčių mokėtojams papildomai kainuos 17,5 tūkst. Lt.
Saugo jaunus specialistus
Savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas informavo, kad šiemet labai gerai buvo įvertintas Juridinio skyriaus vedėjos Rūtos Vančienės ir vyriausiosios specialistės Jolantos Laurinaitienės, Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiųjų specialisčių Gailinos Dumikienės ir Irenos Giedraitytės, Finansų skyriaus vyriausiosios specialistės Renatos Ivaškevičienės, Socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Ingos Kornikaitės, Ūkio ir turto skyriaus vyriausiojo specialisto Gedimino Šaltinio ir Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Zitos Tytmonienės darbas.
„Kasmetinis valstybės tarnautojų darbo vertinamas atliekamas pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas procedūras. Pirmiausia patys valstybės tarnautojai įsivertina savo darbą, parašo planus, kaip ketina tobulėti ir ką ketina daryti daugiau nei reikalaujama pareigybės funkcijose, po to juos įvertina tiesioginiai vadovai. Gavusieji labai gerą įvertinimą, kviečiami į valstybės tarnautojų vertinimo komisiją. Komisija, o ne direktorius sprendžia, ko verti valstybės tarnautojai. Tai normali procedūra ir ji vyksta visame pasaulyje“, – tvirtino P. Vainauskas.
„Jei norime rajone išlaikyti jaunus žmones, būtinai turime sudaryti sąlygas jiems daryti karjerą. Jei jų neįvertinsime savivaldybėje, ras kitą vietą, kur bus labiau vertinami“, – aiškino P. Vainauskas.
Administracijos direktorius stebėjosi, kad darbuotojai nesupranta, kodėl antri metai iš eilės labai gerai vertinamas R. Vančienės darbas – pernai iš vaiko auginimo atostogų vos grįžusi juristė iškart peršoko per du kategorijų laiptelius ir be konkurso tapo Juridinio skyriaus vedėja, šiemet jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė.
„Juridiniame skyriuje darbas labai sunkus, reikia atstovauti savivaldybei bylose, kur pateikti milijoniniai ieškiniai, ir kautis su specializuotais advokatais. 2013 metais pavyko pabaigti bylą dėl boulingo statybos, vyko teismai ir derybos su R. Ozgirdo advokatais dėl draudimo statyti Girdžių hidroelektrinę, pretenzijas savivaldybei reiškė UAB „Presto durpės“ ir „Požeminiai darbai“. R. Vančienės indėlis į savivaldybės laimėjimus labai didelis, jo negalima neįvertinti“, – įrodinėjo P. Vainauskas.
Direktorius norėtų įvertinti ir kitų darbuotojų indėlį, tačiau jo galimybės ribotos.
Algas didina priedais
Priedais prie atlyginimų savivaldybėje skatinami ne tik valstybės tarnautojai. Iš 121 darbuotojo, savivaldybėje dirbančio pagal darbo sutartis, priedus prie atlyginimo pernai gavo 69, šiemet jie skirti 63 darbuotojams. 2013 m. rajono biudžetui tai kainavo 235 tūkst. Lt, šiemet priedams teks išmokėti 217,3 tūkst. Lt.
Ir P. Vainauskas, ir prieš jį savivaldybės administracijai vadovavęs Jonas Bučinskas ne kartą įrodinėjo, kad priedai – atlyginimo dalis, taip siekiama išlyginti skirtumus tarp valstybės tarnautojų ir dirbančiųjų pagal darbo sutartis darbo užmokesčio, nes pareigos mažai tesiskiria.
Tačiau priedus prie atlyginimų gauna ne tik savivaldybės administracijos darbuotojai.
Jau šešti metai dirbtinai didinamas ir švietimo įstaigų vyriausiųjų finansininkų atlyginimas. Tai pastebėjo ugdymo įstaigų veiklą tikrinančios savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojos.
Kovą savivaldybės tarybos Kontrolės komitete svarstant Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinės mokyklos audito ataskaitą kontrolierė Vida Rekešienė prakalbo apie biudžeto drausmės pažeidimus.
Savivaldybės kontrolierę nustebimo mokyklos direktoriaus Gedimino Klangausko 2012 m. rugsėjo mėnesio įsakymas, kuriuo mokyklos vyriausiajai buhalterei 2 bazinių mėnesinių atlyginimų dydžių (244 Lt) priedas prie algos skiriamas visiems 2013 m. – Jai pernai buvo išmokėta 2928 Lt.
„Biudžeto sandaros įstatymas nedraudžia įstaigos vadovui skirti priedus darbuotojams, jei yra laisvų darbo užmokesčio lėšų, bet negalima skirti priedo nežinant, kiek lėšų mokykla gaus ir ar jų užteks kitų darbuotojų atlyginimams išmokėti“, – tvirtino kontrolierė V. Rekešienė.
Kontrolierė neslėpė, kad jų priekaištai papiktino Finansų skyriaus vedėją A. Stoškienę. Ji pareiškė, kad priedus gauna visų mokyklų buhalteriai, todėl gins darbuotoją ir nelieps jai grąžinti gautų pinigų. Netgi įspėjo, kad savivaldybės juristai mano, jog teismas palaikytų vyriausiąją buhalterę.
Kontrolės komiteto posėdyje A. Stoškienė tikino, kad skirti priedus prie algos mokyklų vyriausiesiems buhalteriams būtina dėl to, kad jų atlyginimas nedaug kuo skiriasi nuo minimalus darbo užmokesčio: „Nemenkinant kitų darbuotojų turiu pasakyti, kad 1,5 tūkst. Lt ant popieriaus nėra teisingas atlygis už atsakingą ir kruopštų darbą.“
Kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė Dalia Račkauskienė siūlė finansininkėms didinti atlyginimus – tada nekiltų problemų dėl priedų, bet taip daryti bijo mokyklų vadovai, galintys bet kada sulaukti priekaištų ne tik iš savivaldybės, bet ir iš savo įstaigos darbuotojų.
2008 m. spalio mėnesį priimtas savivaldybės tarybos sprendimas numatė 2009–2011 metais skirti mokyklų vyriausiesiems buhalteriams iki dviejų bazinės mėnesinės algos dydžio priedą prie atlyginimo. Tarybos sprendimo galiojimas pasibaigė, o priedai liko. Kiek jie kainuoja mokesčių mokėtojams – nesunku suskaičiuoti: rajone yra 22 bendrojo lavinimo mokyklos, tad per metus tam reikia per 84 tūkst. Lt.
Labiausiai myli ugniagesius?
Šiemet net 50 proc. atlyginimo dydžio priedą savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas skyrė Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui Stasiui Pociui. Tai vienintelis biudžetinės įstaigos vadovas, gaunantis priedus prie atlyginimo.
P. Vainauskas negalėjo suprantamai paaiškinti, kokius „skubius ir svarbius“ darbus atlieka Jurbarko rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas: „Duok Dieve, kad ten būtų ramu ir niekas nedegtų. Čia kaip draudimas – kai tik neapsidraudi, bimt ir yra.“
Skubių ir svarbių darbų, pasak S. Pociaus, tarnyba tikrai turėtų, jei rankų nesurištų pinigų trūkumas. „Priedelis skirtas dėl to, kad atlyginimėlis skrumnas. Be priedo į rankas gaučiau gal tik pusantro tūkstančio litų – tada jau geriau ugniagesiu kas ketvirtą parą dirbti nei tarnybai vadovauti ir už viską atsakyti“, – neslėpė S. Pocius.
Lėšos, kurių taip tarnybai trūksta, skiriamos iš valstybės dotacijos. S. Pocius įsitikinęs, kad gauna kur kas mažiau nei kiti biudžetinių įstaigų vadovai, tačiau kai kurių atlyginimai dar mažesni.
Pavyzdžiui, Jurbarko viešosios bibliotekos direktorė turi tenkintis 2269 Lt mėnesine alga, Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro vadovės pareiginis atlyginimas – tik 2365 Lt, Seredžiaus senelių globos namų direktorius gauna 2476 Lt. Dar mažesni kultūros centrų vadovų atlyginimai, bet priedų nė vienas prašyti nedrįsta.
Savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas sutinka, kad per mažus atlyginimus gauna ne tik savivaldybės darbuotojai, bet ir visi Jurbarke dirbantys žmonės. „Ne mūsų savivaldybė sugalvojo skirti darbuotojams priedus prie algos. Ta praktika yra visoje Lietuvoje. Jei yra galimybė žmonėms mokėti daugiau, argi blogai?“ – stebisi P. Vainauskas, nekreipdamas dėmesio į kontrolierių nurodytus biudžeto drausmės pažeidimus.
Mokėti daugiau – gerai, bet kai viena ranka duodama, o kita atimama – blogai. Trumpesnę darbo savaitę dirba ir mažesnį atlyginimą gauna visi administracijos specialistai, o priedais prie algos džiaugiasi ne visi. Kai kuriems jie – tik simboliniai, nekompensuojantys net to, kas prarandama sutrumpinus darbo savaitę. Tokia tvarka nepakelia nuotaikos ir nemotyvuoja dirbti geriau. Bet sotus alkano, deja, niekada neužjaučia.
Daiva BARTKIENĖ
