Baigiantis mokslo metams valdininkai nusprendė parengti naują Mokinių vežimo keleiviniu transportu ir išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą ir dar kartą pasiūlyti politikams apriboti jaunesniųjų klasių moksleivių keliones iki artimiausios mokyklos. Nors kartą politikai jau buvo užlipę ant šio grėblio, vėl atsirado manančių, kad vaikų kelionė į mokyklą – tėvų reikalas.
Siūlė nieko nekeisti
Problemą savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose politikams aiškinęs Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Gvildys neslėpė, kad praėjusį rudenį pakeistas Transporto lengvatų įstatymas numato priešmokyklinių bei 1–8 klasių vaikus nemokamai vežti tik iki artimiausios mokyklos, tačiau labai dažnai moksleivių tėvai ieško kokybiškesnio ugdymo, o patys vaikai dėl įvairiausių priežasčių nenori mokytis šalia namų esančioje mokykloje.
Savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus duomenimis, artimiausią mokyklą pravažiuojančių 1–8 klasių mokinių mūsų rajone yra tik 86. Jų kelionės į pasirinktas mokyklas savivaldybei per metus kainuoja 96 tūkst. Lt. Tačiau, pasak A. Gvildžio, į Jurbarką, daugiausia iš Šakių rajono, atvažiuoja mokytis 22 moksleiviai – ir jie mūsų mokykloms atveža 112 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų.
„Kadangi vaikų vežiojimas kainuoja beveik tiek pat, kiek mes gaunam papildomo mokinio krepšelio, siūlyčiau politikams nekeisti tvarkos. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat prašė savivaldybių būti tolerantiškiems, suprasti mokyklas ir mokinius, kadangi sutartys dėl moksleivių vežiojimo seniai pasirašytos, jose numatyti ir kompensavimo dalykai. Ministerija prašė keisti tvarką nebent naujai pradedantiems mokytis vaikams“, – sakė Švietimo skyriaus vedėjas.
Pasak A. Gvildžio, apklausus mokyklų vadovus paaiškėjo, kad nuomonės pasiskirstė beveik lygiai: septynių mokyklų vadovai prašo palikti dabartinę tvarką, aštuoni direktoriai siūlo taikyti sankcijas.
Švietimo skyriaus vedėjas mano, kad priėmus sprendimą jaunesniųjų klasių mokinius vežioti tik iki artimiausios mokyklos, iš kitų rajonų į mūsų mokyklas atvažiuojantys vaikai nepasiliktų mokytis Jurbarke.
A. Gvildys prašė nekeisti moksleivių vežiojimo tvarkos, nes jokios biurokratinės užtvaros negali sustabdyti moksleivių judėjimo.
Sukilo prieš vaikus
Savivaldybės Ūkio, verslo ir kaimo reikalų bei Socialinių reikalų komitetas pritarė Švietimo skyriaus pozicijai, tačiau Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitete atsirado nemažai prieštaraujančiųjų.
Tarybos narys Jonas Bučinskas siūlė panagrinėti, kiek kainuotų, jei toliau mokytis norintiems vaikams savivaldybė kelionę kompensuotų tik iki artimiausios mokyklos, o už važiavimą toliau tėvai turėtų sumokėti. Švietimo skyriaus vedėjo nuomone, atsirastų daug papildomo skaičiavimo ir popierizmo – gal net tektų įkurti papildomą etatą. „Labai nedideli būtų pinigai, bet jei tėvai kreiptųsi į teismą, kažin ar jis nebūtų vaikų pusėje“, – svarstė A. Gvildys.
Konservatoriaus J. Bučinsko bendrapartietis Antanas Kazakevičius piktinosi: „Norim suvirškinti viską ir į burną įkišti. Kurie tėvai nenorės, kad vaiką už dyka valdžia vežiotų?“
Pasak jo, valstybė užtikrina išsilavinimą, o nuvežti vaiką į mokyklą – tėvų reikalas, todėl nemokamai vaikus reikia vežti tik iki artimiausios mokyklos.
Vicemeras Kazimieras Šimkus taip pat užmiršo socialdemokratišką rūpestį žmogumi – aiškino, kad vaikai galimybe išvažiuoti mokytis į kitą mokyklą naudojasi mokytojams šantažuoti. „Aiškina, kad nekokybiškas mokymas, ir važiuoja už dviejų ar trijų mokyklų, o iš tiesų terorizuoja mokytojus, kad nerašytų blogų pažymių“, – sakė vicemeras. Kaipmat atsirado jam pritariančių – komiteto nariai vienas per kitą aiškino, kad visos mokyklos akredituotos, visur vaikai ugdomi kokybiškai.
Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto nariai net išmąstė, kad mokinio krepšelio pinigai nėra lygiaverčiai vežiojimo išlaidoms, nes lengvatos dalijamos iš savivaldybės, o ne iš valstybės biudžeto.
Komiteto pirmininkas Romansas Dragūnavičius vienintelis suabejojo, ar tikrai savivaldybei bus toks didelis nuostolis, jei į autobusiuką įsės keliais vaikais daugiau.
Neužtikrina kokybiško ugdymo
Posėdyje dalyvavęs rajono meras Ričardas Juška turėjo priminti politikams, kad apriboti moksleivių keliones savivaldybė jau bandė 2008 metais. Tuomet sprendimas sulaukė didžiulio gyventojų ir net mokyklų vadovų pasipriešinimo ir jau po mėnesio buvo atšauktas.
„Ir dabar su ta pačia problema susidirtume – didelė dalis vaikų važiuoja mokytis kartu su vyresniaisiais broliais ir seserimis. Turėtume juos išskirti ir liepti išlipti artimiausioje mokykloje. Antra svarbi priežastis – jungtinės klasės, iš kurių tėvai norės išsivežti savo vaikus, todėl pradės griūti mokyklos. Kad vaikai gautų kokybiškesnį ugdymą, turėsime paaukoti 100 tūkst. Lt. Nesam naivūs: žinom, kuri mokykla geresnė ar blogesnė, kur geresnės sąlygos mokytis, geresni mokytojai“, – aiškino meras.
R. Juška priminė, kad pavyzdžių toli ieškoti nereikia – užtenka palyginti jau uždarytą Vytėnų ir Skirsnemunės pagrindines mokyklas, todėl kai iš Vytėnų mokyklos išėjo viena mokytoja, dvidešimt vaikų pajudėjo iš paskos.
Išklausę mero politikai sutiko, kad moksleivių vežiojimo tvarkos pakeisti nepavyks, tačiau pasipiktinimo neslėpė. „Jei viskas aišku, nereikia tokių klausimų tarybai teikti“, – aiškino A. Kazakevičius. J. Bučinskas bambėjo, kad valdžia prieš rinkimus bijo užpykinti žmones. Nei vienas, nei kitas apie vaikus ir jų norą siekti mokslo, atrodo, negalvojo.
Solidarizavosi su Seimo nariu
Už iki šiol galiojusią moksleivių vežiojimo tvarką paliekantį dokumentą balsavo 23 tarybos nariai, susilaikė vienintelis J. Bučinskas.
Keisti Transporto lengvatų įstatymą ir aiškiai nurodyti, kad 1–8 klasių mokiniai turi būti vežami tik iki artimiausios mokyklos 2012 m. Seime pasiūlė Jurbarke išrinktas Seimo narys Bronius Pauža. Politikas tuomet neslėpė, kad tokios pataisos prašė Jurbarko rajono mokyklų vadovai, turėję net keletą argumentų. Jų nuomone, vežioti vaikus į visas puses savivaldybėms labai brangiai kainuoja, be to, taip esą nuolaidžiaujama neklaužadoms.
Visgi Transporto lengvatų įstatyme liko nuostata, leidžianti savivaldybei nustatyti savo tvarką.
Daiva BARTKIENĖ
